Spekuliacija

    0
    2353

    Nekilnojamų arba finansinių aktyvų pirkimas arba pardavimas norint gauti pelno iš kapitalo prieaugio per trumpą laiką. Ekonomine prasme ji yra pelno motyvuota rinkos dalyvių reakcija į tikėtinus, bet neapibrėžtus rinkos pokyčius laiko požiūriu. Spekuliacija grindžiama prekės kainos skirtumu dabartinio ir būsimo laikotarpio rinkose. Jai būdinga didelė ekonominė rizika, nes nežinoma būsimo laikotarpio prekės kaina. Spekuliacija gali mažinti arba didinti prekės kainų skirtumus dabartinio ir būsimo laikotarpio rinkose. Pažymėtina, kad ne visoms prekių rinkoms vienodai taikytina spekuliacinė prekyba. Ji susijusi su tomis prekėmis, kurios tinka ilgam ir nebrangiam saugojimui.

    Nežiūrint įprastinio neigiamo požiūrio į spekuliacija, ji atlieka kai kurias socialiai naudingas funkcijas:
    1) spekuliacija perduoda informaciją apie ekonominės raidos tendencijas visai visuomenei ir tai skatina verslo mobilumą;
    2) ji skatina mažinti vartojimą deficitinių ir savaime neatsinaujinančių gamtinių išteklių. Spekuliacijos poveikis verslo rizikai priklauso nuo jos taikomų metodų: elementari spekuliacijos forma perkant prekę dabar, saugant ją ir parduodant vėliau; išankstinė sutartis dėl būsimo prekės pirkimo-pardavimo; vadinamasis opcionas arba opciono sutartis – pagal ją viena pusė gauna teise pirkti preke ateityje sutarties pasirašymo metu nustatyta kaina. Spekuliacija skatina įdėmiai sekti rinkos konjunktūros pokyčius, greitai reaguoti į juos ir todėl palanki verslo mobilumui.

    NĖRA KOMENTARŲ