Akcijos – ką reikia žinoti?

Kas yra akcija?  

Akcija – tai nuosavybės vertybinis popierius, kurį įsigijęs asmuo įgyja tam tikrų teisių, pavyzdžiui, teisę dalyvauti bendrovės valdyme, t.y. balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, teisę gauti dividendus, teisę į bendrovės turto dalį, likusią po bendrovės likvidavimo ir kt.

Akcijų įsigijęs asmuo tampa akcinės bendrovės bendraturčiu arba vieninteliu savininku – tai priklauso nuo įsigytų akcijų kiekio. Kiekviena akcija yra maža bendrovės dalelė, asmuo jų gali įsigyti mažiau ar daugiau, žiūrint kiek jis tam gali skirti pinigų.

Dažnai manoma, kad akcija – tai materialus daiktas, t.y. tam tikras popieriaus lakštas su vandens ženklais ir atitinkamais įrašais. Tačiau šiais laikais, kai yra elektroninių pinigų, akcijų įsigijęs asmuo tokių popieriaus lakštų negauna – finansų maklerio įmonė (t.y. sąskaitų tvarkytojas) atidaro asmens vertybinių popierių sąskaitą ir joje pažymi, kiek ir kokių akcijų jis turi. (Plačiau apie tai: Nuosavybės vertybiniai popieriai – akcijos)

Kokios būna akcijos?

Visos akcinių bendrovių akcijos yra vardinės, o pagal akcijų savininkams suteikiamas teises jos skirstomos į paprastąsias ir privilegijuotąsias.

Paprastosios vardinės akcijos (PVA) sudaro pagrindinę akcinės bendrovės akcijų dalį. Visos paprastosios vardinės akcijos suteikia balsavimo teisę, t.y. viena akcija suteikia vieną balsą. Akcininkai susirinkimuose balsuoja įvairiais bendrovei svarbiais klausimais (tvirtinant finansinę atskaitomybę, auditorių išvadas ir ataskaitas, renkant bendrovės valdymo organus ir kt.).

Akcininkai turi teisę gauti dividendus, tačiau dividendų išmokėjimas jiems nėra garantuotas. Paprastųjų akcijų savininkai dividendus gali gauti tik tada, kai jie būna išmokėti privilegijuotųjų akcijų savininkams ir lieka pelno paprastųjų akcijų savininkų dividendams. Nors dividendai ir nėra garantuoti, bendrovei klestint, paprastųjų akcijų savininkai gali gauti didesnius dividendus nei privilegijuotųjų akcijų savininkai, kurių dividendai būna nustatomi bendrovės įstatuose. (Plačiau apie tai: Kas yra dividendai?)

Akcinei bendrovei bankrutavus ar priėmus sprendimą dėl likvidavimo, paprastųjų akcijų savininkai likviduotos bendrovės turtą gauna paskutiniai. Pirmiau tenkinamos kitų asmenų, turinčių teisę į bendrovės turtą (valstybės, kreditorių, obligacijų savininkų, privilegijuotųjų akcijų savininkų), pretenzijos. Jei lieka turto su jais atsiskaičius, jis proporcingai padalijamas paprastųjų akcijų savininkams.

Privilegijuotosios vardinės akcijos (PrVA) – tai vertybiniai popieriai, garantuojantys jų savininkams tam tikrus dividendus, bet paprastai nesuteikiantys balsavimo teisės. Privilegijuotųjų akcijų išleidusios bendrovės įstatuose turi būti nustatytas privilegijuotųjų akcijų dividendo dydis, skaičiuojamas kaip akcijos nominaliosios vertės procentas. Pagrindinis privilegijuotųjų akcijų skirtumas nuo paprastųjų ir yra dividendai bei jų mokėjimas – privilegijuotosios akcijos suteikia teisę gauti nustatyto procento dividendus ir jie turi būti išmokami pirmiau nei dividendai už paprastąsias akcijas.

Privilegijuotosios akcijos skirstomos į akcijas su kaupiamuoju dividendu ir akcijas su nekaupiamuoju dividendu. Privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui garantuojama teisė į nustatyto dydžio dividendą, tačiau jeigu dividendams skirtos pelno dalies neužtenka visam nustatytam dividendui išmokėti, išmokama proporcingai sumažinta suma, o neišmokėta suma perkeliama į kitus finansinius metus. Privilegijuotųjų akcijų su nekaupiamuoju dividendu savininkams neišmokėta suma į kitus finansinius metus neperkeliama. Jeigu per 2 metus bendrovė privilegijuotųjų akcijų su kaupiamuoju dividendu savininkui neskiria viso nustatyto dividendo, šios akcijos įgyja balsavimo teisę iki tų metų, kuriais visiškai atsiskaitoma su šių akcijų savininkais, pabaigos.

Akcijų su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų metų pabaigos.

Akcininkams nusprendus, privilegijuotosios akcijos gali būti keičiamos į paprastąsias akcijas. Į jas keičiant privilegijuotąsias akcijas su kaupiamuoju dividendu, bendrovė turi visiškai atsiskaityti su privilegijuotųjų akcijų savininkais arba įsipareigoti įsiskolinimą padengti ne vėliau kaip iki kitų metų pabaigos.

Taigi, palyginus dviejų rūšių akcijas, galima apibendrinti jų pranašumus ir trūkumus:

Akcinės bendrovės gali išleisti ir darbuotojų akcijas, jeigu tai nustatyta jų įstatuose. Tai paprastosios vardinės akcijos, turinčios darbuotojų akcijų statusą. Šių akcijų įsigyti gali tik jas išleidusios bendrovės darbuotojai. Darbuotojų akcijų galiojimo terminas yra ne ilgiau kaip 3 metai, o jam pasibaigus šios akcijos laikomos paprastosiomis akcijomis.

Kodėl apskritai leidžiamos akcijos?

Išleisdamos akcijas, akcinės bendrovės gauna lėšų (pinigų ar turto), kurios joms padeda plėtoti veiklą nesiskolinant iš kitų šaltinių, pavyzdžiui, bankų. Akcijų įsigijęs asmuo bendrovei pinigų neskolina, jo investuoti pinigai tiesiogiai panaudojami tolesnei bendrovės veiklos plėtrai.

Prieš investuojant į akcijas nereikėtų pamiršti, kad esama su šiuo investavimo būdu susijusios rizikos. Jeigu bendrovė veikia sėkmingai ir uždirba pelno, akcininkai turi naudos. Visuotiniame akcininkų susirinkime jie nusprendžia, kaip paskirstyti uždirbtą pelną – jį skirti veiklos plėtrai ar išmokėti dividendus. Jeigu akcininkams nuolatos išmokami dividendai, akcijų vertė gali kilti. Tačiau jeigu bendrovė veikia nuostolingai ar net bankrutuoja, jos akcijų vertė krinta, akcininkams dividendai nebeišmokami, į tokią bendrovę investavęs investuotojas tiesiog praranda pinigus.

Nereikia pamiršti, kad dėl nesėkmingos bendrovės veiklos negalima kaltinti tik jos vadovybės ar nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių. Esama ir tokių rizikos veiksnių, kaip bendra vertybinių popierių rinkos ar šalies ekonomikos būklė – ji gali labai paveikti akcijų kainą. Be to, kai kurias bendrovių akcijas sunku parduoti, nes jos visiškai nepaklausios (nelikvidžios). (Plačiau apie tai: Kokių nuostolių reikėtų tikėtis investuojant į akcijas?)

Todėl labai svarbu teisingai pasirinkti, į kurią akcinę bendrovę investuoti pinigus. Pasirenkant investicijų objektą, visada reikėtų atsižvelgti į tokius veiksnius, kaip bendrovės vadovybė, finansinė būklė, pardavimai ir pajamos, dividendų mokėjimas, perspektyvos, konkurencingumas ir t.t. Išmintingas investuotojas prieš priimdamas sprendimą investuoti visada atsižvelgs į šiuos veiksnius arba kreipsis į profesionalius finansų tarpininkus, kurie yra savo darbo žinovai ir gali patarti, kur ir kaip investuoti pinigus.

Kaip vyksta pirminė vertybinių popierių apyvarta?

Visuotiniame akcininkų susirinkime gali būti priimtas sprendimas padidinti akcinės bendrovės įstatinį kapitalą išleidžiant naujų akcijų arba pasiskolinti lėšų išleidžiant obligacijas. Kaip tokiu atveju vyksta akcijų platinimas ir kaip galima jų įsigyti?

Akcininkų susirinkimui nusprendus išleidžiamas akcijas platinti viešai, t. y. visiems jų pageidaujantiems  asmenims, bendrovė per AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos (toliau – birža) informacinę sistemą (jei biržoje prekiaujama jos akcijomis) arba per pasirinktą visuomenės informavimo priemonę – bendrovės įstatuose numatytą dienraštį, interneto tinklapį ir kt. – paskelbia informaciją apie akcijų platinimą.

Skelbime paprastai nurodoma iš anksto nustatyta platinimo tvarka ir terminai. Akcijas bendrovė gali platinti pati arba dėl jų platinimo sudaryti sutartį su tarpininkais. Asmuo, norintis įsigyti akcijų, turi kreiptis į platintoją (bendrovę ar tarpininką) ir, jeigu apsisprendžia jų įsigyti, pasirašyti akcijų pasirašymo sutartį. Šioje sutartyje nurodoma apmokėjimo už įgytas akcijas tvarka ir terminai, įsigyjamas akcijų kiekis. Pasibaigus platinimo terminui ar akcijas išplatinus pirma laiko, akcinė bendrovė Įmonių registre turi įregistruoti įstatinio kapitalo padidėjimą. Įstatinio kapitalo įregistravimo data laikoma akcijų atsiradimo data, ji yra ir pirminės akcijų apyvartos pabaiga.

Prieš viešai platindama teisės aktuose nustatytą akcijų kiekį bendrovė turi parengti atitinkamą dokumentą – akcijų prospektą. Jis turi būti patvirtintas Lietuvos banke. Prospektas yra investuotojams skirtas dokumentas, kuriame pateikiama informacija apie siūlomų akcijų suteikiamas teises, platinimo ir apmokėjimo tvarką, terminus, išsami informacija apie akcijas išleidžiančios bendrovės finansinę padėtį ir jos veiklos pobūdį. Jame turi būti nurodomi su akcijų išleidimu ir bendrovės veikla susiję rizikos veiksniai ir kita informacija.

Labai panaši ir pirminė obligacijų apyvarta. Per AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos informacinę sistemą ar kitoje bendrovės įstatuose nurodytoje visuomenės informavimo priemonėje paskelbus apie viešą obligacijų platinimą, jos gali būti parduodamos pačioje bendrovėje arba per tarpininkus. Kadangi išplatinus obligacijas bendrovės įstatuose nereikia daryti jokių pakeitimų, obligacijų pirminės apyvartos pabaiga paprastai sutampa su platinimo laikotarpio pabaiga ar su visų obligacijų išplatinimu (išplatintų obligacijų sąskaitos atidarymu Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume).

Antrinė vertybinių popierių apyvarta

Išplatinus išleistus naujus vertybinius popierius pirminės apyvartos metu, tolesnis jų pirkimas ar pardavimas vyksta antrinėje vertybinių popierių rinkoje.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali vykti reguliuojamojoje rinkoje, t.y. išleistos akcijos gali būti įtrauktos į AB „NASDAQ OMX Vilnius“ biržos prekybos sąrašus, arba sandoriai gali būti sudaromi nereguliuojamojoje rinkoje, t.y. už šios biržos ribų.

AB „NASDAQ OMX Vilnius“ sudaromi du akcijų prekybos sąrašai: Oficialusis ir Papildomasis. Taip pat sudaromas Skolos vertybinių popierių sąrašas, į jį bendrovės pageidavimu gali būti įtraukiamos obligacijos. Į šiuos prekybos sąrašus įtraukti vertybiniai popieriai dar vadinami biržiniais, įtrauktos bendrovės – biržinėmis, arba sąrašinėmis. Oficialiajame, Papildomajame ir Skolos vertybinių popierių prekybos sąrašuose esančiais vertybiniais popieriais prekiaujama biržos centrinėje rinkoje (sudaromi automatinio vykdymo sandoriai, t.y. tokie sandoriai, kai vertybinių popierių pirkėjas ir pardavėjas tarpusavyje nesusitinka ir nėra žinomi), gali būti sudaromi ir tiesioginiai sandoriai, t.t. tokie sandoriai, kai pirkėjas ir pardavėjas susitaria iš anksto.

Asmuo, nusprendęs pirkti ar parduoti biržinių bendrovių vertybinių popierių, tai gali atlikti tik per biržos narį – finansų maklerio įmonę arba komercinį banką. Prekyba biržoje yra visiškai kompiuterizuota. Ketinimas pirkti ar parduoti vertybinius popierius pareiškiamas teikiant pirkimo arba pardavimo pavedimą. Asmuo, norintis pirkti ar parduoti vertybinių popierių, teikia atitinkamą pavedimą finansų makleriui, o šis įveda pavedimą į kompiuterizuotą biržos prekybos sistemą. Pavedime nurodomas norimas pirkti ar parduoti vertybinių popierių kiekis ir mažiausia kaina, už kurią sutinkama juos parduoti (pardavimo atveju), o pirkimo atveju nurodoma didžiausia kaina, kurią vertybinių popierių perkantis asmuo sutinka sumokėti.

Vertybiniai popieriai, kurie yra išleisti į viešąją apyvartą, bet nėra įtraukti į biržos prekybos sąrašus, vadinami nebiržiniais vertybiniais popieriais. Prekyba jais biržos centrinėje rinkoje nevykdoma, dėl jų gali būti sudaromi tiesioginiai sandoriai biržoje arba nebiržiniai sandoriai. Nebiržinių sandorių objektas gali būti vertybiniai popieriai, kurie pirminėje rinkoje buvo platinami tiek viešai, tiek neviešai.

Vertybinių popierių sąskaitos

Visi Lietuvoje veikiančių akcinių bendrovių vertybiniai popieriai yra nematerialūs, t.y. asmenų įsigyti vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose, atidaromose jų savininkų vardu. Įrašas vertybinių popierių sąskaitoje yra tiesioginis nuosavybės teisės į jame nurodytus vertybinius popierius įrodymas.

Nuo 2004 m. sausio 1 d. akcinės bendrovės sąskaitų tvarkymą perdavė tarpininkams. Bendrovė su sąskaitų tvarkytoju privalo sudaryti sutartį dėl vertybinių popierių apskaitos tvarkymo. Bendrovės įgaliotas sąskaitų tvarkytojas privalo atidaryti asmenines sąskaitas kiekvienam asmeniui, įsigijusiam bendrovės išleistų vertybinių popierių, tačiau kiekvienas vertybinių popierių savininkas savo asmeninių sąskaitų tvarkymą gali perduoti ir kitam sąskaitų tvarkytojui.

Svarbu žinoti ir tai, kad asmenines vertybinių popierių sąskaitas atidaryti ir jas tvarkyti gali tik tarpininkai – finansų maklerio įmonės ir bankai, turintys teisę teikti investicines paslaugas, tam tikrais atvejais – Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – depozitoriumas).

Siekiant užtikrinti teisingą nematerialiųjų vertybinių popierių apskaitą, depozitoriumas yra įgaliotas atidaryti bendrąją vertybinių popierių sąskaitą. Pagal ją depozitoriumas sutikrina, ar bendrojoje sąskaitoje tvarkomų ir antrinėje apyvartoje cirkuliuojančių vertybinių popierių yra tiek pat. Kiekvienai bendrovės vertybinių popierių emisijai depozitoriume suteikiamas ISIN kodas, jis yra tarptautinis, reikalingas vertybiniam popieriui identifikuoti.

Tarpininkai

Kaip jau minėta, prekiauti vertybiniais popieriais biržoje galima tik per tarpininkus, turinčius leidimą prekiauti biržoje. Asmenines vertybinių sąskaitas tvarkyti irgi gali tik tarpininkai, todėl labai svarbu žinoti, kur kreiptis dėl tarpininkavimo, kurią finansų maklerio įmonę ar komercinį banką pasirinkti. Tarpininkai, teikiantys investicines paslaugas, privalo turėti Lietuvos banko išduotą licenciją verstis tokia veikla.

Visi licencijuoti tarpininkai skelbiami Lietuvos banko interneto svetainėje: Finansinių priemonių rinkos. Investicinių paslaugų pageidaujantis gauti asmuo gali kreiptis į bet kurį iš šio sąrašo pasirinktą tarpininką.