Didžiausia P2P platforma Baltijos šalyse – Mintos

2
10636

Mintos savo veiklą pradėjo 2015 metų pradžioje Latvijoje. Iki šios dienos per platformą yra sufinansuota paskolų už 125376637 eurus. Tai yra didžiausia P2P platforma pagal sufinansuotą portfelį Baltijos šalyse.

Labai svarbu pastebėti, kad Mintos struktūra skiriasi nuo P2P platformų, kurias esame pripratę matyti Lietuvoje. Didžiojoje dalyje Lietuvos platformų investuotojas savo pinigų dalį investuoja tiesiogiai į paskolų paraiškas, gauna nemažai informacijos apie besiskolinantįjį ir paskola suteikiama tik tada, jei atsiranda pakankamas skaičius norinčių skolinti.

Tuo tarpu Mintos galime vadinti paskolų birža. Ši platforma pati neteikia paskolų, o tik padeda refinansuotis įmonėms, teikiančioms įvairias paskolas galutiniams vartotojams. Kad būtų paprasčiau suprasti – Mintos galime įsigyti dalį paskolos, kuri jau išduota galutiniam vartotojui vieno iš platformos partnerių. Nėra lengva pasakyti, ar tokia struktūra yra geresnė ar blogesnė už tradicinę, todėl toliau apžvelgsime pliusus ir minusus. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Pliusai

Naudodamasis Mintos įžvelgiau šiuos pliusus:

  • Šiuo metu prie platformos yra prisijungę 15 partnerių, tad prisiregistravus vieną kartą galime diversifikuoti savo paskolas tiek pagal paskolos teikėją, tiek geografiškai, tiek pagal paskolos tipą.
  • Didelė dalis paskolų turi BuyBack garantiją (šios paskolos pažymėtos specialiu ženklu) – paskolai vėluojant daugiau nei 60 dienų, paskolos teikėjas įsipareigoja ją nupirkti iš investuotojo, o palūkanos mokamos ir už vėlavimo periodą.
  • Dažniausiai pirminėje rinkoje yra bent keli tūkstančiai paskolų laukiančių investavimo. Tai aktualu Lietuviškų platformų investuotojams, kur kartais susiduriame su paskolų trūkumu.
  • Automatinis investavimas gan intuityvus ir lankstus.
  • Yra galimybė investuoti įvairiomis valiutomis – tai gali būti aktualu tų šalių gyventojams arba norintiems „apsidrausti“ nuo tam tikros valiutos rizikos.
  • Paprastas sąskaitos papildymas – galima atlikti SEPA pavedimą arba net pasinaudoti PaySera.
  • Platforma pateikia nemažai informacijos apie paskolų teikėjus (plačiau apie tai>>).
  • Bloge galima rasti įdomių straipsnių. Vienas man labiausiai patikusių pasakoja apie MOGO auto paskolų ypatybes (plačiau apie tai>>).

Minusai

Platformos struktūra (paskolų birža) ir didelis partnerių kiekis, deja, atneša ir savų minusų ar bent jau klausimų, kuriuos turėtų kelti investuotojas:

  • Dalis paskolas teikiančių įmonių turi tiesioginių ryšių su pačia platforma (Lendo, Banknote, Hipocredit ir t.t.) – diversifikavimo iliuzija?
  • Sunku sekti didelį partnerių kiekį ir jų pokyčius/naujienas.
  • Pateikiama ribota informacija apie paskolos gavėjus.
  • Kartais sudėtinga finansavimo struktūra:
    • Hipocredit pavyzdys – norėdami įsigyti Hipocredit paskolų, investuotojai perka Mintos Finance paskolas, išduotas Hipocredit, kurių grąžinimas priklauso nuo galutinio skolintojo apmokėjimų. Skamba komplikuotai? („To obtain exposure to Hipocredit loans, investors will be able to invest in loans issued by Mintos Finance to Hipocredit where repayments depend on the borrower’s payments.“)
    • Yra tekę matyti paskolą, kurios tikslas buvo įsigyti paskolų portfel Pabandykime įsivaizduoti loginę seką – Jūs investuojate per sistemą į partnerio A paskolą, kuri skirta įmonei B nusipirkti paskolų portfelį, kuriame jau yra kažkokios „paskolos“. Ar tikrai žinotumėte į ką investuojate? Tarp Jūsų ir galutinio paskolos gavėjo dar bent 3 žingsniai.
  • Nežinome tikrųjų paskolos suteikimo sąlygų. Didžioji dalis Lietuvos platformų atskleidžia, už kokias palūkanas skolinama galutiniam vartotojui. Paskolų biržos dažnai šios informacijos neatskleidžia – jos paskolą išduoda su palūkanomis X, tačiau investuotojas ją perka jau su palūkanomis Y. Palūkanų delta (skirtumas tarp X ir Y) leidžia platformai generuoti pelną, siūlyti „BuyBack“ garantijas ir panašiai.
  • Dažniausiai Mintos nėra vienintelis finansavimosi kelias jų partneriams, dėl to paskolų srautai gali būti nepastovūs – kartais galite net ilgesnį laiką nerasti tam tikro kreditoriaus paskolų.
  • Kartais pasitaiko klaidų sutartyse. Yra tekę įsigyti paskolų su „BuyBack“ garantija, kurių sutartyse „BuyBack“ buvo kaip teisė, bet ne kaip įsipareigojimas paskolą išdavusiai įmonei. Tai reiškia – įmonė gali nupirkti vėluojančias paskolas, bet neprivalo. Vėliau gavau patvirtinimą, kad tai tik klaida, ir pasiūlymą šias paskolas grąžinti į biržą.

Klausimai

  • Kiek garantijos yra „BuyBack“ garantijoje? Nemaža dalis žmonių, su kuriais tenka pabendrauti, įvairius garantinius, draudimo fondus ar „BuyBack“ mato kaip visišką rizikos panaikinimą. Deja, „BuyBack“ nebent perkelia riziką nuo galutinio skolininko ant paskolą išdavusios įmonės pečių. Tuo šių paskolų įsigijimas gali labiau priminti obligacijas – jos bus išpirktos, jei jų leidėjo (emitento) finansinė padėtis bus gera. Turbūt būtų teisinga daryti ir prielaidą, kad „BuyBack“ garantija veiks tol, kol paskolą išdavusi įmonė bus pakankamai sveika finansiškai mokėti kompensacijas.
  • Kiek paskolų biržose yra tikrojo „P2P“? Man asmeniškai šis modelis labiau primena „P2B“. Investuotojai padeda rekapitalizuotis kreditus teikiančioms įmonėms. Kuo tai realiai skiriasi nuo greitųjų kreditų bendrovių, pavyzdžiui, obligacijų pirkimo?

Asmeninė patirtis ir rezultatai Mintos

Šioje paskolų biržoje užsiregistravau prieš kiek daugiau nei metus. Praėjusių metų grąža ~10.8% (labai svarbu pastebėti, kad grąža labai priklauso nuo pasirinktų paskolų). Didžioji dalis įsigytų paskolų buvo MOGO auto paskolos arba gruziniškos Creamfinance mėnesinės, visos su „BuyBack” garantija. Kartais bandydavau pamedžioti ir naujų kreditorių paskolų, deja, nesėkmingai – yra likę keli automatai, kurie taip ir „nepagavo“ nei vienos reklamuoto tipo paskolos.

20.35% paskolų vėluoja 1-60 dienų. Ilgiau vėluojančių paskolų neturiu, nes jos kol kas sėkmingai superkamos paskolų išdavėjų.

Verdiktas

Mintos yra didžiausia Baltijos šalių paskolų birža – šis statusas turi savų pliusų, bet atneša ir minusų. Prieš investuojant reikėtų pasigilinti, kaip veikia platforma, kuo skiriasi paskolų teikėjai, kaip atrodo sutartys ir svarbiausia – riziką įsivertinti asmeniškai.

 

2 KOMENTARAI

  1. O kaip su rizika? Lietuviškose P2P platformose be buyback visą riziką prisiima investuotojas. Pati platforma nenukentčia nuo blogų paskolų. Kuo daugiau išdalinta paskolų, tuo didesnis pelnas platformai.

    Tuo tarpu Mintos uždeda „skin” (5-15%), kuris nurodo kokia mažiausia paskolos dalis lieka pas tarpininką. Plius, ne visada privatūs investuotojai nuperka visą paskolą, tad dažnai tarpininkui lieka 50% ar net daugiau. Tokiu atveju nuo blogos paskolos kenčia ir pats tarpininkas. Ar tai nesumažina rizikos?

    • Geras klausimas.
      Iš esmės „skin in the game” anksčiau turėjo ir viena lietuvos platformų – FinBee (panaikino lyg dėl LB rekomendacijų/taisyklių tarpusavio skolinimui), o iki šiol dalį paskolų esant mažesniam poreikiui gali supirkti ir Paskolų klubas (nors turbūt jau nebeperka dėl išaugusios paklausos).
      Objektyviai sunku įvertinti. Atrodo, kad Lietuvos platformos niekuo nerizikuoja, tačiau vartotojai labai griežtai vertina vėlavimo statistiką. Tą labai gerai parodė SAVY patirtis – vos pradėjus didėti vėlavimams buvo atsitraukiančių investuotojų. Tai galima sakyti, kad platforma nukenčia dėl blogų paskolų per autoritetą ir to pasekoje per sumažėjusį investuotojų kiekį.
      Dėl Mintos partnerių „skin in the game” labai svarbu nepamiršti, kad paskolų birža nėra vienintelis jų finasavimosi būdas. Aš kelčiau klausimą – kieno visgi tas „skin”? Capitalia pavyzdžiui yra išleidusi obligacijas su 12% metiniu pajamingumu (http://www.nasdaqbaltic.com/?id=3799100). Ar turėtume jaustis saugiau, nes 95% kapitalo paskoloms surenkama per paskolų biržą, o 5% per obligacijas?
      Dar įdomus skaidrumo klausimas, kuris irgi padeda pamatuoti riziką. Su tradicinėmis P2P platformomis tu žinai kokias palūkanas moka skolininkas ir kokiems vėlavimams esant dar būsi pliuse. Su Mintos deja nežinai kokios yra realios palūkanos, todėl sunku suprasti kokie vėlavimai yra ribiniai.

Komentuoti: Andrius Atšaukti komentarą