Ekonomistų prognozės – kaip stipriai turėtume jomis pasikliauti?

0
4052

investavimas-4-1200x800Kiekvieną dieną spaudoje galime matyti ekonomistų citatas bei girdėti apie jų prognozuojamą geresnį rytojų arba atslenkančias naujas krizes. Dažnai šios pranašystės keičiasi, kadangi pati ekonomika yra labai dinamiška ir vietoje nestovi. Tačiau nesame linkę atsigręžti į praeitį ir įvertinti, ar žadėtas BVP augimas buvo toks smarkus, ar visų pranašaujama krizė iš tiesų įvyko. Mieliau kritikuojame meteorologus, kurie dažnai prašauna koks oras bus rytoj, o ką jau kalbėti apie kitą savaitę.

Ekonomistai ūkio augimą dažniausiai prognozuoja keliems mėnesiams ar net keleriems metams į priekį, o ekonomiką, kurioje veikia milijonai individų, nuspėti gali būti gerokai sudėtingiau, nei Nagliui Šulijai išpranašauti orą. Todėl svarbu užduoti sau klausimą, kaip stipriai turėtume pasikliauti ekonomistų nuomone atlikdami investicinius sprendimus? (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Geri ekonomistai puikiai supranta, kad nėra aiškiaregiai. Pavyzdžiui, buvęs JAV federalinio rezervų banko pirmininkas Benas Bernanke kalbėdamas Prinstono universiteto abiturientams juokavo, kad „ekonomika yra labai rafinuota mokslo sritis, kuri puikiai ir tiksliai ekonominės politikos formuotojams geba paaiškinti, kodėl jų praeities sprendimai yra neteisingi. Dėl ateities sprendimų – ne tiek jau labai“.

Ekonomika nuo daugelio mokslo sričių skiriasi tuo, kad šios srities mokslininkai negali patikrinti savo išvestų teorijų laboratorijose. Ekonomistai neturi galimybės testuoti šalies ekonomikos šimtus kartų, keisdami tik vieną fiskalinės ar monetarinės politikos kintamąjį tam, kad galėtų nustatyti tikslų jo poveikį. Vietoje to, šios srities mokslininkai privalo pasikliauti istoriniais duomenimis, kurie, daugeliu atvejų, siekia tik kelis dešimtmečius. Tokios informacijos nepakanka, kad būtų atlikta pakankama ekonominė analizė.

Kalbant apie ekonominę analizę, ji atliekama sudarant ekonominius modelius, kurie paremti matematiniais įrankiais. Jos paskirtis – paaiškinti, kaip veikia ekonomika. Tačiau problema yra ta, kad šalies ūkį veikia daugybė veiksnių, kurie ne visada gali būti paaiškinti remiantis skaičiais. Be to, daroma prielaida, kad ekonomikos subjektų elgsena turėtų būti racionali, tačiau visi puikiai suprantame, kad individas dažnai vadovaujasi emocijomis, o ne protu. Kita vertus, greitai besikeičiantis ir tarpusavyje vis labiau susijęs pasaulis vis dažniau paneigia modelius, kurie iki šiol daugiau ar mažiau sugebėdavo paaiškinti, kaip veikia ūkis bei jo subjektai.

Kad geriau suprastume ekonomistų darbo rezultatus, panagrinėsime Lietuvos ekonomikos specialistų, dirbančių Lietuvos banke, finansų ministerijoje bei Lietuvos komerciniuose bankuose, prognozes. Nagrinėjamu 2007 – 2015 metų laikotarpiu surinktos ekonomistų realaus BVP pokyčio prognozės metų pradžioje. Taigi, prognozuojamas laikotarpis yra 9 – 12 mėnesių, priklausomai nuo institucijos.

realus-lietuvos-bvp-pokytis-ir-jo-prognozesTiriamą laikotarpį galima suskirstyti į 2 dalis – krizės metai (2007 – 2010) ir pokrizinis laikotarpis (2011 – 2015).

2008 metais smarkiai sumažėjusio BVP augimo nenumatė nei viena organizacija. Ūkis buvo linkęs augti didelėmis apimtimis, todėl ir ekonomistų prognozės buvo optimistiškos. 2009 metų pradžioje visi numatė, kad Lietuvos ūkis pateks į recesinį laikotarpį, tačiau tokio smukimo nedrįso prognozuoti nei vienas. Įdomu tai, kad 2010 metais Swedbank buvo vienintelis, kuris teigė, kad ūkis trauksis ir toliau, nors realus BVP pokytis buvo teigiamas.

2011 – 2015 metų laikotarpiu pastebima prognozių artėjimo prie realaus pokyčio tendencija. Kita vertus, santykinai prognozės kiekvienais metais atrodo optimistiškesnės, kai realus ūkio augimas nuosaikiai mažėja.

Apibendrinant galima pastebėti, kad bendrai visų ekonomistų prognozės kiekvienais metais yra arba per daug optimistiškos, arba pesimistiškos (nedaug nuo realaus augimo tempo nuklystančios tik 2013, 2014 metais). Tai iš dalies leidžia daryti prielaidą, kad prognozės sudaromos remiantis BVP inercija – t.y. pasikliaujama praėjusių metų rezultatais.

Papildomai reikėtų panagrinėti finansinių institucijų prognozių vidurkius. Jie buvo apskaičiuoti iš realaus augimo atėmus prognozės rezultatą ir iš gautų absoliučių reikšmių išvedus vidurkį.

lietuvos-bvp-prognoziu-paklaidos-vidurkiaiIš paveikslo matyti, kad prognozuoti geriausiai sekasi finansų ministerijos ekonomistams, o prasčiausiai Swedbank ir Lietuvos banko specialistams. Kita vertus, net ir 1.3% nukrypimas nuo realaus augimo tempo yra didelis, kai normaliu BVP augimu yra laikoma 3 – 5%. Šiuo atveju net ir geriausia prognozė vidutiniškai nukrypsta 25 – 40%. Tikriausiai niekas tokios paklaidos nepavadintų tiksliomis prognozėmis.

Galbūt kai kas pasakys, kad kritikuoti yra lengva, bet kaip ir daugelio kitų profesijų atstovai, ekonomistai labai gerai geba įžvelgti savo kolegų klaidas. Kita vertus, ekspertų prognozės daugeliu atvejų bus tikslesnės nei paprastų investuotojų, todėl darant su investicijomis susijusius sprendimus verta išgirsti kuo daugiau skirtingų nuomonių. Tačiau galų gale reikėtų pasikliauti tik savimi. Juk į lietų neitume be skėčio, net jei tuo metu visi meteorologai sakytų, kad turėtų šviesti saulė. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*