Investicinis burbulas – tai smarkus tam tikros investicijos kainos kilimas, kuris gali būti tiek trumpas, tiek ir labai ilgas, tačiau kažkuriuo metu įgauna pagreitį ir baigiasi smukimu iki panašios ribos, vyravusios prieš prasidedant burbului.
Kartais tokie burbulai gali paveikti tik vieną siaurą turto sritį (pavyzdžiui, tulpių manija Olandijoje), o kartais gali įtakoti praktiškai visą turto rinką (Japonijos burbulas). Bet kokiu atveju burbulų istorija siekia šimtmečius, kas įrodo, kad jie nėra vien tik finansinio sverto rezultatas (nors toks svertas gali pagreitinti procesą), kaip dažnai teigiama.
Investicinių burbulų priežastys yra daugiau psichologinės (žinoma, grįstos ekonominiais sumetimais): kažkokie ekonominiai, technologiniai ar socialiniai pokyčiai stipriai padidina tam tikro turto patrauklumą ir išaugus jo paklausai natūraliai pradeda kilti kaina, o kylant kainai į rinką pradeda kištis ir spekuliantai, kuriems to turto nereikia, tačiau jie tikisi uždirbti iš kainos kilimo ir taip sukuria nenatūralią paklausą bei perprodukciją tuo pačiu paspartindami kainos kilimą. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)
Kad ir kaip būtų gaila, nėra lengva atskirti burbulą iki tol kol jis pasiekia paskutiniąją savo stadiją, nes dažniausiai neįmanoma tiksliai pamatuoti kiek įtakos gali turėti pradiniai, kilimą sukėlę veiksniai.
Investicinio burbulo stadijos:
- Normalus augimas – dėl įvairių priežasčių paveikusių paklausą ar pasiūlą tam tikra turto rūšis ar jų grupė pradeda nuosaikiai brangti.
- Pagreitis – pasklidus naujienoms apie patrauklias investicijas vis daugiau pirkėjų jomis susidomi norėdami nepraleisti progos įsigyti „karštos“ investicijos.
- Itin spartus augimas – šios stadijos metu jau visi žino apie „nepaprastai gerą“ investiciją. Kaimynai jau senai giriasi, nejaugi liksi paskutinis praleidęs tokią galimybę? Daugybė žmonių įsitraukia į procesą tikėdamiesi, kad kainos dar kils labai ilgai.
- Abejonės – kai kainos smarkiai išauga, iš paskos sparčiai auga ir pasiūla ir/arba mažėja reali paklausa. Atsiranda vis daugiau abejojančių amžinuoju kainų kilimu ir pirmieji spekuliantai pradeda savo pirkinius pardavinėti.
- Itin spartus kritimas – skausmingiausia fazė, kuomet dauguma supranta, kad pirktas turtas yra gerokai pervertintas, ir prasideda masinis išpardavimas. Kainos smunka labai greitai ir sunku tiksliai nuspėti, kuriame lygyje jos nusistovės.
