Ką bendro turi nusivylimas, migdolinis kūnas ir investuotojų nuostoliai?

0
5116

investavimo psichologija 2 1200x800Tikriausiai daugelis esame patyrę situaciją, kai madinga, visų išgirta akcija pradeda kristi, nors tam lyg ir nėra jokių objektyvių priežasčių. Mes, aišku, tikimės, kad rinka klysta, čia juk dar ne pasaulio pabaiga ir kaina tikrai netrukus atsities. Tuomet mes spaudoje, internete, tarp bendraminčių ieškome informacijos, kuri patvirtintų mūsų teisumą. Raminame save, jog nuostoliai „popieriniai“, atseit tai nėra tikri nuostoliai, kol jie nerealizuoti. Ir kuo nuostoliai didesni, tuo sunkiau tampa parduoti, o dažnai kyla mintis, ar tik nenusipirkus daugiau tų gerokai atpigusių akcijų.

Tačiau ateina diena, kai mes prarandame viltį ir galų gale pripažįstame, kad klydome, ir parduodame investiciją su didžiausiais nuostoliais. Kaip parodė vienas iš investuotojų tyrimų, 56% melancholikų, 46% cholerikų ir 41% flegmatikų pripažįsta, kad didžiausia jų klaida investuojant yra per ilgas nuostolingų investicijų laikymas.

Baimė nusivilti

Kodėl mes delsiame parduoti nuostolingas investicijas? Mokslininkai mano, kad tai susiję su nusivylimu. Nenoras nusivilti mus stabdo priimti reikiamą sprendimą ir atlikti veiksmą – parduoti nuostolingas akcijas. Tačiau jeigu tą pačią sumą uždirbtume, greičiausiai tas akcijas lengvai parduotume ir džiaugtumėmės tokio pat dydžio pelnu. (Plačiau apie tai: Pagrindinės psichologinės investuotojų problemos)

Šią tendenciją dar 1979 m. pastebėjo mokslininkai Danielis Kahnemanas ir Amosas Tversky, jie pavadino tai perspektyvos teorija (angl. prospect theory), kuri sako, kad tokio pat dydžio nuostoliai emociškai mums suteikia daugiau skausmo, negu tokio pat dydžio atlygis suteiktų džiaugsmo. Įvairių eksperimentų metu buvo įvardinta, kad šis skirtumas siekia apie du kartus, bet situacijose, kai ant kortos statoma mūsų sveikata ar gyvybė, tai gali siekti ir dešimt ar dar daugiau kartų.

Kas gi vyksta mūsų smegenyse kuomet reikia priimti rizikingus sprendimus? Mokslininkai magnetinio rezonanso aparatu skenavo tiriamųjų smegenis tuo metu, kai jie turėjo priimti sprendimus dėl keleto investavimo pasirinkimų. Vėliau tiriamiesiems buvo parodoma, kiek jie uždirbtų daugiau, jeigu būtų pasirinkę alternatyvų variantą, kas, savaime aišku, sukeldavo nusivylimą. Smegenų skenavimo rezultatai parodė sumažėjusį aktyvumą smegenų „apdovanojimų centre“. Tuo tarpu aktyvumas smegenų migdoliniuose kūnuose (amygdala) buvo padidėjęs.

„Migdolinis kūnas“

Migdoliniai kūnai atsako už emocijas, ypač neigiamas, ir aktyviai dalyvauja atpažįstant grėsmę, kuomet reikia greitai priimti sprendimus – bėgti, kovoti ar sustingti grėsmės akivaizdoje. Tokiomis akimirkomis migdolinis kūnas tarsi perima visą organizmo valdymą atjungdamas mąstymo, loginio galvojimo funkcijas tam, kad būtų sutaupyta laiko.

Migdolinis kūnas priklauso paprastesnei ir evoliuciškai senesnei smegenų daliai, kuri reguliuoja mūsų refleksus ir yra labai panaši į primityvesnių gyvūnų kaip ropliai ar graužikai smegenis. Taip pat buvo pastebėta, kad ligoniai, kurių migdolinis kūnas pažeistas, neturi baimės jausmo, lengvai toleruoja įsiskverbimą į asmeninę zoną bei sunkiai atpažįsta emocijas žmonių veiduose. Tuo tarpu žmonės, kurių migdolinis kūnas yra didesnis, turi daugiau socialinių kontaktų bei didesnį emocinį intelektą. O kaip žinia, emocingiems žmonėms žymiai sunkiau sekasi investuoti.

Neprisirišti prie savo investicijų

Tai pastebėjo ir amerikiečių medicinos daktaras bei elgsenos ekonomikos tyrinėtojas Richardas L. Petersonas, su kolegomis atlikęs psichologinius testus su 2600 investuotojų bandydamas išsiaiškinti, koks asmenybės tipas tinkamiausias investuotojo vaidmeniui pagal tarp psichologų pripažintą „Didžiojo penketo“ (angl. big five) modelį. Deja, tyrimo duomenys parodė, kad nėra vieno tokio idealaus asmenybės tipo. Tačiau tyrėjai pastebėjo aiškų ryšį tarp investuotojų pasiekto pelningumo ir tokių asmeninių savybių kaip didelis atvirumas potyriams ir žemas neurotiškumas.

Atvirumas potyriams – tai laki vaizduotė, dėmesys, intelektinių žinių troškimas, domėjimasis vidiniu ir išoriniu pasauliu, kitaip sakant, platus individo interesų ratas ir žavėjimasis naujovėmis. Tokie žmonės yra emociškai lankstūs ir neprisiriša prie savo investicijų emociškai. Priešingybė jiems būtų praktiški žmonės, nemėgstantys išsiskirti, bet mėgstantys rutiną ir vertinantys tradicines vertybes.

Neurotiškumas rodo asmens tendenciją patirti neigiamus jausmus – baimę, liūdesį, nepasitenkinimą, pyktį ir pan. Investuotojai pasižymintys žemu neurotiškumu geba išlaikyti emocinį stabilumą, ramumą, turi gebėjimą įveikti stresines situacijas. Jiems tiktų posakis “Nesidžiaug radęs, neverk pametęs”, ir jie nesutinka su teiginiais “mėgstu jaudulį”, “siekiu nuotykių”, “mėgstu veiksmą”.

Taip pat tyrėjai pastebėjo, kad per tyrimo laikotarpį geriausi investuotojai patyrė mažiau nuostolių, kas rodo gerą rizikos valdymą. Šie investuotojai visuomet turi atsitraukimo planą B dar prieš atlikdami investiciją ir jo laikosi, jeigu investicija neatitinka jų lūkesčių. Jie veikia greitai ir neatgailauja dėl nepavykusių investicijų, nes tai traktuoja kaip investavimo proceso neatskiriamą dalį, bet stengiasi ją ne eliminuoti visiškai, o minimizuoti. Rinkoje skaitoma, kad siektinas pelno ir nuostolio santykis yra 4 : 1, tai yra kad nuostolio dydis turėtų sudaryti nedaugiau kaip vieną ketvirtąją potencialaus pelno. Tam kad realizuoti planą B būtinas aukštas sąmoningumo lygis ir griežta savidisciplina. Kaip kažkas yra pasakęs „mums lemta patirti vieną iš dviejų skausmų: disciplinos arba nusivylimo“.

Patarimas paprastiems investuotojams

Ką daryti, norint sumažinti nuostolius investavime? Patyrę prekiautojai akcijomis kaip antai dešimto pagal dydį pasaulyje rizikos fondo BlueCrest valdytojas Michael Platt sako: „Jeigu investicija nepavyko, tai reiškia nepavyko ir ja reikia atsikratyti, kuo anksčiau tai padarai tuo daugiau pinigų sutaupai.“ (Plačiau apie tai: Kaip mąsto geriausi investuotojai?)

Taigi pirmas patarimas neprofesionaliems investuotojams būtų, jeigu Jūs negalite skirti visos darbo dienos investavimui ir tai daryti kiekvieną dieną – venkite „karštų“ akcijų, nes mados investavime keičiasi greičiau negu drabužiuose. Venkite nedidelių, nežinomų įmonių akcijų nes jos dažnai naudojamos „interneto guru“ strategijose „užpumpuok ir parduok“ (angl. pump-and-dump), kuomet interneto naujienlaikraščių pagalba skleidžiama analitinė informacija apie tokių kompanijų „šviesią“ ateitį prieš tai reklamuotojui nusipirkus tos kompanijos akcijų. Ir kadangi akcijų kiekis yra nedidelis kylant ažiotažui akcijos kaina smarkiai kyla ir iš to daugiausiai uždirba informaciją skleidęs „guru“. Jums geriausiai tiks investavimas į fondus, o ne į pavienes akcijas.

Aktyviai prekiaujantiems, patarimas yra senas kaip akcijų rinka – nusimatykite priimtinų nuostolių dydį, taip vadinamą rizikos biudžetą, t.y. kiek Jūs galite sau leisti nuostolių nepadarydami ženklios žalos visam investiciniam portfeliui. Tyrimų duomenimis vienos investicijos nuostolių dydis neturėtų viršyti 1 – 2% viso jūsų investicinio portfelio vertės. Šis dydis turėtų apspręsti Jūsų investuojamos sumos dydį į vieną poziciją, skaičiuojant galimą maksimalų nuostolį per 1 – 2 dienas.

Neįsimylėkite savo investicijų

Na ir galiausiai neįsimylėkite savo investicijų, nes tai meilė be atsako, juk akcijos nežino, kad Jūs jas turite ir juo labiau už kiek jas pirkote ar norėtumėte parduoti. Laikydami nuostolingą investiciją mes prarandame galimybę apie ją spręsti bešališkai, objektyviai ir dažnai ignoruojame blogas naujienas susijusias su investicija, kas vadinama patvirtinimo šališkumu (angl. confirmation bias), tai polinkis gaunamą informaciją interpretuoti sau palankiai.

Pardavus nuostolingą investiciją išnyksta savęs ir savo lūkesčių pateisinimo ieškojimai, kuomet bent kokioje informacijoje mes ieškome tik teigiamų žinių, panašiai kaip įsimylėjėliai nepastebi savo mylimojo neigiamų savybių. Atsikratę nuostolingos investicijos, mes galime pažvelgti į jos pliusus ir minus kitomis akimis, objektyviau, tarytum pradėdami nuo tuščio lapo. Ir jeigu mūsų nuomonė, po pakartotinos analizės, nepasikeitė dažnai mes galime investiciją įsigyti dar pigiau, kai kaina nustos kritusi. Kaip sakė telefono išradėjas A. G. Bell: „Kuomet vienos durys užsidaro kitos atsidaro, bet mes taip dažnai ir taip ilgai ir su tokiu apgailestavimu žiūrime į užsidariusias duris, kad nepastebime tų, kurios atsivėrė“. Sėkmės investuojant.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI