Ką finansų guru prognozuoja 2015 metams?

0
2472

finansu guru 2 1200x800Kaip ir kiekvienais metais, taip ir šį kartą, pabandysime surinkti skirtingų finansų guru prognozes, kas gi mūsų laukia kitais, t.y. 2015 metais. Tačiau prieš pradėdamas dėlioti kitų metų „puzlę“ norėčiau užduoti kelis klausimus ir kad kiekvienas pabandytumėte į juos atsakyti. Pavyzdžiui, kaip manote, kiek buvo tokių, kurie prognozavo, kad Rusija aneksuos Krymą, arba kad pasaulinė naftos kaina, kuri 2014 metų pradžioje buvo maždaug 95 JAV doleriai už barelį, metų pabaigoje kainuos 20% pigiau, arba kad Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas smuks žemiau 1.0% ribos?

Kam iš viso reikalingi tokie klausimai – tam, kad kiekvienas suvoktumėte, koks sudėtingas ir nedėkingas užsiėmimas yra prognozavimas ir kaip sunku mums, t.y. žmonėms, nuspėti ypač menkai tikėtinus įvykius. Apie prieš metus darytas prognozes bei jų atitikimą faktiniams įvykiams pakalbėsiu šiek tiek vėliau, tuo tarpu dabar pažvelkime į tai, kas, įvairiausių finansų rinkų „astrologų“ akimis, mūsų laukia 2015 metais. (Plačiau apie tai: Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?)

Pradėkime nuo pasaulio ekonomikos

Visų pirma pažvelkime, ką pasaulio ekonomikai bendrai bei skirtingiems pasaulio regionams atskirai prognozuoja Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Remiantis dar šių metų spalio mėnesį minėtos institucijos išleista „Pasaulio ekonomikos perspektyvų“ ataskaita matome, jog TVF prognozuojamas 2015 metų pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo tempas sieks 3.8%. Šis rodiklis 2014 metų prognozuojamą augimo tempą turėtų viršyti maždaug 0.5%. Išsivysčiusioms šalims 2015 metais prognozuojamas vos 2.3% ekonomikos augimas, iš kurių didžiausią teigiamą impulsą ir šį kartą turėtų duoti būtent JAV ekonomika (+3.1%), o tai reiškia, kad didžiąją dalį viso pasaulio ekonomikos augimo „ant savo pečių“ neš besivystančių šalių ekonomikos, kurioms 2015 metais TVF prognozuoja 5.0% augimą.

Taigi matome, jog TVF ir toliau prognozuoja pasaulio ekonomikos augimą, tačiau kas yra dar svarbiau, kad prognozuojamas 2015 metų ekonomikos augimas turėtų viršyti 2014 metų skaičius, o tai reiškia, kad ekonomikos augimas įgauna pagreitį.

Prognozuojamas ekonomoks augimas

Tačiau nepaisant ypač didelio optimistiškai nusiteikusių makro ekonomistų rato, gerai paieškojus galima rasti ir kelis pesimistus. Vienas iš jų būtų David Levy, Jerome Levy Forecasting Center vadovas. Jo teigimu, yra net 65% tikimybė, kad 2015 metais pasauliui perėjus į recesiją joje gali atsidurti ir pati didžiausia pasaulio ekonomika – JAV. Be abejo, tokia įvykių seka turėtų neigiamų padarinių tiek JAV, tiek ir kitų šalių akcijų rinkoms. Įdomu tai, kad būtent ši kompanija yra viena iš nedaugelio, kuri dar 2007 metais teisingai išprognozavo gresiančią blogų būsto paskolų (angl. sub-prime mortgage) krizę, o David Levy senelis 1929 metais, keli mėnesiai prieš prasidedant Didžiajai depresijai, savo klientams rekomendavo parsiduoti visas akcijas.

Kada gi prasidės palūkanų kilimas?

Nepaisant to, koks svarbus rodiklis yra ekonomikos augimo tempas, turbūt esminis klausimas, neduodantis ramybės daugeliui investuotojų yra, o kas gi bus su palūkanų normomis? Kaip turbūt dauguma skaitytojų jau žino, šiuo metu praktiškai visų obligacijų (valstybinių, besivystančių rinkų, įmonių, aukšto pajamingumo ir pan.) palūkanų normos yra arba labai žemos arba net pačios mažiausios per visą finansų rinkų istoriją.

Kaip pavyzdžiui, šiuo metu Vokietijos 10 metų trukmės valstybinių obligacijų metinis pajamingumas yra lygus 0.84% (2014 metų pradžioje jis buvo apie 2.0%, o prieš 5 metus net 3.5%). To paties termino Lietuvos valstybinių obligacijų pajamingumas, nors ir šiek tiek didesnis nei Vokietijos, tesiekia 2.0%, tačiau kaip ir Vokietijos atveju, yra pačiame žemiausiame taške.

Taigi, esminis klausimas investuotojams – kaip palūkanos keisis ateityje, kaip ilgai jos dar gali išsilaikyti tokios žemos, kada jos pradės kilti, kaip staigiai vyks palūkanų kilimas ir pan.

Šioje vietoje galima būtų išskirti du pasaulius, t.y. Jungtines Amerikos Valstijas ir Europą. Atsižvelgiant į tai, kad JAV ekonomikos augimas yra gerokai tvaresnis, tiek pats augimo tempas gerokai viršija Europos Sąjungos augimą, šių regionų pinigų politikos gerokai skiriasi. JAV centrinis bankas jau baigė kiekybinio ekonomikos skatinimo programas (angl. quantitative easing), kai tuo tarpu ES kaip tik šiuo metu yra diskutuojama, kokio dydžio obligacijų supirkimo programą reikėtų inicijuoti.

Būtent dėl tokio išsiskyrimo, JAV 2015 metais yra prognozuojamas palūkanų normų didėjimas. Jei šiuo metu JAV bazinės palūkanos yra ties 0% riba, tai 2015 metų pabaigoje TVF prognozuoja, kad jos gali pasiekti 1.0% ribą. Didėjančios bazinės palūkanų normos, be abejo, reikštų ir didėjančias visų paskolų palūkanas, taip pat bent jau truputi turėtų kilti visa palūkanų normų kreivė. Na o kas nežino, tai kylančios palūkanos yra pati blogiausia aplinka investuojantiems į obligacijas (kylančios obligacijų palūkanų normos reiškia krentančias obligacijų kainas). (Plačiau apie tai: JAV obligacijų istoriniai pokyčiai: ar 5% pelningumas yra pastovus dalykas?)

JAV valstybiniu obligaciju pajamingumas

Tuo tarpu Europos Sąjungoje, atsižvelgiant į labai lėtą šio regiono ekonomikos atsigavimą, tikimasi kad skatinamosios priemonės dar kurį laiką išliks, ir palūkanų didėjimo nesitikima iki 2017 metų. Jei iš tiesų bus taip, kaip prognozuoja TVF, tai investuoti į Lietuvos obligacijas su 2.0% palūkanom neatrodo jau tokia prasta strategija, ypač kai infliacija artima 0%.

Akcijos brangs…

Kaip ir praėjusiais metais, taip ir šį kartą, dauguma investavimo strategų, prognozuodami 2015 metų akcijų kainų pokyčius, toliau „piešia“ kainų kilimą. Tarkime Laszlo Birinyi, nepriklausomas akcijų strategas, kuris ganėtinai taikliai išpranašavo 2009 metų JAV akcijų rinkos „dugną“ bei toliau sekantį atsigavimą, šiuo metu prognozuoja tolimesnį pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 brangimą. Jo teigimu JAV akcijų rinką atspindintis indeksas S&P 500 iki šių metų pabaigos turėtų pasiekti 2100 punktų ribą, o kainų kilimas turėtų tęstis bent jau iki 2015 metų vidurio.

Jis sutinka su tuo, kad pasaulio, o ypač JAV ekonomika, šiuo metu yra stiprioje pozicijoje, ir kad artimiausiu metu nesimato jokių neigiamų ženklų. Tačiau jis taip pat pabrėžia, kad akcijų kainų augimas įžengė į paskutinę ketvirtąją „bulių“ rinkos stadiją, kurioje dažniausiai dominuoja perdėtas rizikos siekimas, neobjektyvūs sprendimai, rinkos pervertinimas ir galiausiai kainų korekcija.

Su Laszlo Birinyi prognozėmis sutinka absoliučiai visi investicijų strategai, kurie iki šios dienos yra paskelbę 2015 metų S&P 500 akcijų indekso prognozę. Visi tikis tolimesnio akcijų indeksų kilimo, tik skirtingai nei ponas Laszlo, dauguma prognozuoja, kad 2100 punktų riba bus pasiekta ne šių bet 2015 metų pabaigoje. Tai reiškia, kad Wall Street‘as, po paskutinių ganėtinai įspūdingų akcijoms metų, šiek tiek konservatyviau žiūri į ateitį, o bendrai tai yra ganėtinai sveikas požiūris.

Tačiau kaip ir visada, galima rasti pavienių „meškų“, o tai vėl bus Robert Schiler, praėjusių metų ekonomikos Nobelio premijos laureatas. Šį kartą jis dar garsiau kalba apie besiformuojantį akcijų kainų burbulą, kurį apibūdina remdamasis paties sukurtu CAPE rodikliu. Jo paskaičiavimais, per pastarųjų 100 metų istoriją taip brangiai įvertintos JAV akcijos buvo tik 3 kartus: prieš 1929 metų didžiąją depresiją, 2000 metais prieš sprogstant „dot-com“ akcijų burbului ir 2007 metais prieš prasidedant didžiajai recesijai. Tačiau bėda ta, kad jis nepateikia prognozių, kokios bus akcijų kainos metų pabaigoje ar kaip stipriai jos koreguosis.

Ar visada auksas blizga?

Po ypač drastiškų 2013 metų nuostolių (-30%), 2014 metais aukso kaina ir toliau smunka žemyn. Nors šie metai nėra tokie jau tragiški, užfiksuota viso labo 2% kainos korekcija. Iš esmės tokia situacija susiklostė dėl stipriai smukusios investicinio aukso paklausos, ypač iš investicinių fondų pusės. Kodėl smuko paklausa? Investuotojai galiausiai suvokė, kad visos teorijos, dėl ko turėtų brangti auksas, nepasiteisino: šalys nebankrutavo, finansinis armagedonas neįvyko, infliacija ir toliau išlieka ypač žema ir pan.

Juokingiausia tai, kad tie, kurie 2014 metais aukso kainai prognozavo stiprų augimą, šiek tiek pritilo ir taip garsiai nesižarsto savo prognozėmis. Tuo tarpu dauguma analitikų ir toliau aukso kainos perspektyvas vertina gana blankiai. Goldman Sachs žaliavų analizės skyriaus vadovas Jeffrey Currie aukso kainą mato ties 1050 JAV dolerių už Trojos unciją riba, t.y. praktiškai pasilieka ties tuo pačiu lygiu, kokį prognozavo prieš metus. Jo teigimu, atsigaunant pasaulio ekonomikai bei esant ypač menkai infliacijai, plius tikintis JAV palūkanų didėjimo, aukso paklausa gerokai sumažėja, o tai savo ruožtu nesuteikia stimulo jos kilimui.

Analizuojant aukso rinką šiuo metu galima pastebėti labai įdomią situaciją – aukso kainai smukus žemiau 1150 JAV dolerių už Trojos unciją ribos net 7 iš 19 stambiausių aukso gavybos kompanijų dirbtų nuostolingai, t.y. joms išgauti aukso unciją kainuotų brangiau nei gautų ją pardavus rinkoje! Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad dabartinis aukso kainos lygis yra kaip tam tikras „dugnas“, t.y. aukso kainai smukus žemiau išgavimo savikainos kai kurios kasyklos gali stabdyti gavybą, o tai atitinkamai sumažintų aukso pasiūla ir neleistų aukso kaina labai stipriai smukti. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)

Tačiau nepaisant daugelio pesimistinių prognozių, net ir šioje rinkoje galima rasti išskirtinių, ypač užsispyrusių prognozuotojų. Prisimenate Peter Schiff? Nors jo prognozė šiais metais ir buvo absoliučiai neteisinga (jis prognozavo, kad aukso kaina 2014 metų pabaigoje pasieks 2000 JAV dolerių už Trojos unciją), tačiau jis savo įsitikinimų neapleidžia. Jo teigimu, vos tik investuotojai supras, kad JAV centrinio banko vykdoma skatinamoji ekonomikos politika neveikia, JAV dolerio vertė smuks 90%, taip 90%, akcijų rinką ištiks krachas, o aukso kaina „šaus iki dangaus“. Ar verta tikėti tokiomis prognozėmis? Nors jis ir buvo vienas iš nedaugelio, kuris dar 2006 metais perspėjo apie artėjančią „didžiausią amžiaus krizę“ ir buvo teisus, tačiau dauguma kitų jo prognozių (JAV ekonomikos ir JAV dolerio žlugimas, hiperinfliacija) bent jau kol kas nepasiteisino.

Išvados

Bandant apibendrinti visų šiame straipsnyje paminėtų ekonomistų, investuotojų bei analitikų mintis, galima būtų pateikti tokį pagrindinį 2015 metų scenarijų: 2015 metais pasaulio ekonomikos augimas turėtų šiek tiek paspartėti, o tai savo ruožtu dar kurį laiką turėtų teigiamai įtakoti įmonių pelnus bei akcijų kainas. Tačiau auganti ekonomika, ypač JAV, gali priversti JAV centrinį banką pradėti kelti palūkanas (kiekybinio skatinimo programas jie jau baigė), o tai savo ruožtu turėtų neigiamą įtaką obligacijų kainoms. Būtent šis įvykis greičiausiai ir turės daugiausiai įtakos visiems kitiems finansų rinkų judesiams.

Tačiau nepaisant to, kad dauguma ekspertų į ateitį žvelgia optimistiškai, jokiu būdu negalima pamiršti, kad tiek ekonomikos augimas, tiek ir akcijų „bulių“ rinka tęsiasi jau pakankamai ilgai, o tai reiškia, kad netolimoje ateityje turėtų įvykti šiokių tokių turbulencijų. Todėl galvokite savo galva, aklai nepasitikėkite nė vieno guru prognozėmis, bei kaip ir visuomet 2015 metais būkite pasiruošę netikėtumams. Nei vienas iš mūsų tiksliai nežinome, kas mūsų laukia už kampo.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*