Kaip investuoti nulinių palūkanų eroje?

Centrinių bankų vykdoma palūkanų mažinimo politika iki minimumo nukarpė indėlių patrauklumą ir net konservatyvių pažiūrų investuotojus verčia dairytis naujų investavimo formų. Kita vertus, siekiant didesnės grąžos tenka prisiimti ir papildomą riziką. Finansų analitikų asociacijos valdybos nario Gintaro Rutkausko teigimu, siekiant nenusvilti investicijų portfelį šiuo metu geriausia diversifikuoti lėšas paskirstant  keliose turto klasėse – vertybinių popierių, žaliavų, nekilnojamojo turto, investuojant per biržose listinguojamus fondus, kurie gali ženkliai sumažinti Jūsų investavimo kaštus.

Jau kurį laiką ne tik Lietuvos, bet ir daugelio kitų ES šalių bankų indėliams taikomos nulinės palūkanos glumina norinčius uždirbti nuo sukauptų lėšų. Kaip prisitaikyti prie esamos makroekonominės situacijos ir atrasti pelningų nišų investavimui? Kaip rasti tinkamiausią investicijų valdytoją, kaip sudaryti asmeninius poreikius labiausiai atitinkantį investicinį portfelį? Ar verta naudoti pasyvaus investavimo instrumentus?

Žemumose laikysis dar ilgai

„Bazinės palūkanos yra pasiekusios rekordines žemumas. To pasekmė – atpigusios paskolos bei sumažėjusios palūkanos už indėlius. Kai kurie bankai apskritai nebesiūlo palūkanų už indėlius, kurių terminas – trumpesnis nei vieneri metai. Tokia situacija susiklostė dėl Europos centrinio banko vykdomos politikos, kurios tikslas – išjudinti rinkas, gyventojus paskatinti daugiau vartoti, o verslą – daugiau investuoti. Tai Senajame žemyne jau duoda tam tikrų rezultatų, ypač turint omenyje užsienio prekybą, kuri, beje, pagyvėjo ir dėl kritusio euro kurso“, – sakė vienas „VILNIUS INVEST 2015“ pranešėjų G. Rutkauskas.

Finansų analitikas prognozavo, kad žemos bazinės palūkanos gali išlikti dar ilgai – ne mažiau nei vienerius ar dvejus metus. „Kai euro zonoje ims kilti infliacija, centrinis bankas bus priverstas kilstelti bazines palūkanas siekdamas išvengti hiperinfliacijos, tačiau panašu, kad artimiausiu metu to nenutiks, tad reikšmingesnių palūkanų normų pokyčių Euro zonoje tikėtis nevertėtų“, – tvirtino Finansų analitikų asociacijos narys.

Tokia makroekonominė situacija kelia nerimą daugeliui investuotojų. Anot G. Rutkausko, nulinių palūkanų normų laikotarpiu norint pasiekti bent kiek didesnę investicijų grąžą, reikėtų neapsiriboti vienu ar dviem finansiniais instrumentais.

Svarbiau strategija nei priemonės

„Šiuo metu palankiausia strategija yra kuo didesnis investicijų portfelio diversifikavimas, ypač ilgalaikio investavimo atveju. Tam tinkamos beveik visos finansinės priemonės – įmonių akcijos, įmonių obligacijos, investiciniai fondai, investicijos į nekilnojamąjį turtą, žaliavas. Šiuo laikotarpiu svarbiau net ne pati finansinė priemonė, o kuo platesnis jų išskaidymas“, – pabrėžė Finansų analitikų asociacijos narys.

Kaip vieną optimaliausių investavimo priemonių G. Rutkauskas paminėjo tarptautinius biržose listinguojamus fondus (ETF). Šie fondai pasižymi mažais investavimo kaštais, kas yra labai svarbu esant mažai investicijų grąžai – kuo mažiau sumokate valdytojui, tuo daugiau lieka jums. (Plačiau apie tai: Biržoje prekiaujami fondai – ETF)

Ekspertas pataria šiuo laikotarpiu vengti investicijų į vieną regioną, valstybę ar tam tikrą rinką. „Kaip alternatyvą galima svarstyti ir apie investicijas į nekilnojamąjį turtą, bet šioje srityje taip pat patarčiau rinktis investicinius fondus, be to, reikia įvertinti ir mažą nekilnojamo turto likvidumą. Kalbant apie žaliavas, taip pat geriau taikyti išskaidymo metodą ir neinvestuoti, tarkime, vien į auksą“, – sakė G. Rutkauskas.

Kita vertus, analitikas primena, kad net ir tinkamai diversifikuotas investavimas savaime dar nereiškia greito ar garantuoto pelno. Be to, kuo didesnė tikėtina investicijų grąža, tuo didesnė ir rizika. „Visuomet būtina paskaičiuoti, kokią kainą reikės sumokėti už didesnę grąžą ir racionaliai įvertinti riziką“, – teigė jis. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)