Kaip mąsto geriausi investuotojai?

0
2371

sekmingiausi investuotojai 1200x800Sėkmės pavyzdžiai

Dauguma mūsų prieš atlikdami pirmą realų veiksmą investicijų pasaulyje žavėjomės vienu ar kitu autoritetu, dažniausiai tai būna Warren Buffett arba George Soros.

Per ilgą savo karjerą jie pasiekė įspūdingų rezultatų, stipriai viršijančių rinkos vidurkį. Apšilus kojas ir pradėjus gilintis atsiranda ir daugiau sektinų pavyzdžių. Kai kurių jų vidutinė metinė investicijų portfelio grąža net viršija anksčiau minėtų gigantų, tačiau jie dėl tam tikrų priežasčių nėra plačiai žinomi. (Plačiau apie tai: Sėkmingiausių investuotojų rezultatai)

Kai norime būti panašūs į sėkmingiausiai investuojančiuosius, tai turėtų reikšti, jog norime pasiekti tokius pačius arba bent jau panašius investavimo rezultatus, būti tokie turtingi ir žinomi kaip jie. Viskas atrodytų lyg ir labai paprasta, tačiau kodėl mes manome, kad galime ar turime būti panašūs į kažkokį konkretų investuotoją? Ar žinome, kaip jie pasiekė savo sėkmę? Žemiau pateikiame svarbiausias mintis, kurios būdingos daugumai investuotojų.

Nuspręsti, kas man tinka

Nuo ko reikėtų pradėti, nusprendus investuoti? Prieš atlikdamas pirmąjį veiksmą su realiais pinigais, kiekvienas turėtų iki galo suvokti, kad savo valia nusprendė investuoti pinigus ir aiškiai žinoti motyvus, kodėl tai daro. Reikia suprasti, jog investavimas yra labai sudėtingas, sunkus ir daug psichologinių pastangų reikalaujantis darbas. Kalbant apie motyvus, iš esmės jie ir lemia, kokia investavimo strategija yra priimtiniausia.

Tarkime, jei tikslas yra pinigų apsauga ir jų kaupimas, reikėtų rinktis saugesnes, mažiau svyruojančias investicijas, kaip pavyzdžiui valstybinės obligacijos. Tuo tarpu jei siekiama didesnio prieaugio, reikia susitaikyti su didesniais vertės svyravimais, tikėtina, ir didesniais nuostoliais. Priimtinesnė būtų spekuliantams artima strategija. (Plačiau apie tai: Iš ko susideda bendra investicijų grąža?)

Kuri strategija man priimtinesnė? Tai nėra paprastas klausimas, tačiau neįmanoma teisingai pasirinkti tinkamiausios investavimo strategijos neatsakius sau į klausimą, kokie yra mano investavimo tikslai ir koks esu kaip asmenybė. Nors ir labai norėtųsi būti panašiam į Warren Buffett, tačiau dėl tam tikrų psichologinių ar finansinių priežasčių tiesiog ne visi gali sau tą leisti, pavyzdžiui, laikyti nupirktą akciją ar kitą finansinę priemonę „amžinai“. Kitiems daug priimtinesnis yra toks investavimo metodas, kai siekiama pastovios mėnesinės investicijų grąžos nepriklausomai nuo rinkų svyravimų.

Pasirinktas investavimo būdas turi tikti, kaip kad tinka batai, kuriuos nešiojame. Viena iš sėkmingus investuotojus jungiančių grandžių – visi jie buvo pasirinkę aiškų investavimo būdą, kuris jiems puikiai tiko. Susikurti tokią investavimo strategiją gali užtrukti nemažai laiko bei pastangų, tačiau tai yra būtina.

Investavimo strategija

Investavimo strategija – tai investuotojo išgrynintas investavimo planas, kuriuo vadovaudamasis jis priima investicinius sprendimus, siekdamas išsikeltų tikslų, atsižvelgdamas į rizikos toleranciją bei pinigų poreikį ateityje. Dažniausiai investavimo strategijos susideda iš tokių dalių: turto paskirstymo (angl. asset allocation), pirkimo bei pardavimo gairių ir galiausiai rizikos valdymo.

Būtina turėti tam tikrą investavimo strategiją, jei norima būti pranašesniu už kitus investuotojus. Vienas iš esminių pranašumų – informacija. Jei turimas priėjimas prie „pirminės“ informacijos, o labai tikėtina, kad jį turi tokie investuotojai, kaip jau ne kartą minėti Warren Buffett ar George Soros, automatiškai įgaunamas pranašumas. Tokį pranašumą turi ir stambiausi investiciniai bankai. Taigi, iš karto galima teigti, kad likusieji investuotojai atsiduria prastesnėje pozicijoje. Tačiau yra ir kitų būdų, kaip padidinti savo galimybes sėkmingai investuoti. Tokiu kriterijumi gali tapti asmeninis investavimo planas ir disciplinuotas jo laikymasis.

Investavimo strategija gali būti paremta tiek fundamentaliąja, tiek technine analize arba jų deriniu. Tačiau, kad ir kokia ji bebūtų, prieš pradedant ją įgyvendinti reikia patikrinti, kokius investavimo rezultatus būtumėte pasiekęs, jei strategijos būtumėte laikęsis praeityje. Patikrinkite strategiją remdamasis istoriniais duomenimis. Kokie rezultatai pasiekti skirtingais periodais ir skirtingomis sąlygomis, kokius būtumėte patyręs didžiausius nuostolius ir kokį didžiausią pelną būtumėt uždirbęs? Jei strategija, testuojant ją su pakankamu duomenų kiekiu, davė teigiamą rezultatą ir atitinka visus keliamus reikalavimus, galima pradėti ją taikyti investuojant realius pinigus. Atlikus tokį elementarų tyrimą iš karto atsiduriame geresnėje padėtyje nei dauguma investuotojų. Reikia turėti omenyje, kad strategijos kūrimas ir testavimas yra sudėtingas, laiko reikalaujantis procesas.

Rizikos valdymas

Nepaisant viso to, kas buvo paminėta, net ir geriausia strategija neduotų puikių rezultatų, jei nebūtų naudojami paprasti rizikos valdymo metodai, jei jie nebūtų taikomi disciplinuotai. Dauguma investuotojų, kuriems sekasi, pažymi tai, kad rizikos valdymas yra daug svarbesnis nei investavimo strategija. Kaip rizikos valdymo pavyzdį būtų galima paminėti vadinamųjų „stop-loss“ pavedimų naudojimą: investicijų vertei nukritus iki tam tikros, iš anksto apibrėžtos vertės, jos automatiškai parduodamos. Be to, atskirai portfelio pozicijai reikėtų skirti ne daugiau 2% viso portfelio vertės. Taip pat prisiminkime taisyklę, jog portfelis bus „išgrynintas“, jei per metus bus pasiektas 20% nuostolis ir pan.

Net ir turint pačią geriausią strategiją, kartais neįmanoma išvengti labai didelių trumpalaikių nuostolių, kurie gali visiškai sužlugdyti jūsų investicinę sąskaitą ir jus asmeniškai. Tačiau tokių įvykių tikimybė labai stipriai sumažinama, jei pradedami naudoti rizikos valdymo metodai.

Investavimo planas

Galiausiai, kai jau turite investavimo strategiją bei rizikos valdymo metodus, reikia juos sujungti į investavimo planą, kuriame būtina detalizuoti visus investavimo sprendimus: kada priimamas sprendimas investuoti, su kokia portfelio dalimi tai atliekama, kada yra fiksuojamas nuostolis, o kada pelnas, be to nurodyti aiškius kriterijus, kodėl tai yra daroma. Neturėdamas šio plano kiekvienas investuotojas garantuotai pateks į tokią situaciją, kai bus labai sunku apsispręsti, ką daryti, o tokiais momentais dažniausiai ir padaromos didžiausios klaidos.

Disciplina

Visa tai, kas buvo paminėta anksčiau, galima apibendrinti vienu paprastu žodžiu „disciplina“. Dauguma sėkmingai investuojančiųjų pasakytų: „Žinau, jūs tai girdėjote milijoną kartų, tačiau patikėkite manimi – disciplina yra tikrai labai svarbus dalykas.“ Visų pirma, tik laikantis drausmės galima taikyti aiškius rizikos valdymo metodus. Antra, jei esate nedrausmingas, negalite tiksliai laikytis savo investavimo plano, o tai automatiškai veda į nuostolius.

Be disciplinos, dar galima kalbėti apie sugebėjimą išlikti ramiam, esant bet kokiai situacijai, sugebėjimą logiškai mąstyti. Neturint šių savybių būtų labai sudėtinga laikytis nusistatytos investavimo strategijos ir elgtis pagal išankstinį planą, esant nelauktiems neigiamiems rinkos pokyčiams.

Analizė

Daugelis sėkmės lydimų investuotojų nurodo, kad labai svarbu pastoviai vykdyti savo operacijų analizę. Būtent ji leidžia suprasti, kodėl vieni sandoriai yra pelningi, o kiti nuostolingi, kokiomis sąlygomis buvo atliekami vieni, o kokiomis kiti. Analizė leidžia sumažinti nuostolingų veiksmų skaičių.

Elkis priešingai

Kita gana plačiai žinoma taisyklė, kurios laikosi sėkmingai investuojantieji, – nesielgti taip, kaip dauguma. Kaip rodo istorija, minia dažniausiai pralaimi. Kodėl taip yra? Atsakymas labai paprastas: kad ir kaip norėtume, laimėti, uždirbti daug pinigų ir būti laimingi visi negalime.

Taigi jei norite, kad sektųsi geriau nei daugumai, turite elgtis priešingai arba kitaip nei dauguma. Iš čia ir yra kilęs garsusis Warren Buffett posakis: „Būk godus, kai visi bijo, ir bijok, kai visi yra godūs.“ Iš pirmo žvilgsnio atrodytų toks paprastas posakis, tačiau ar bandėte kada jį įgyvendinti? Tą padaryti ypač sunku. Labai sunku galvoti, kad reikia pirkti, kai visi karštligiškai pardavinėja, arba pardavinėti, kai visi pažįstami aplinkui tik ir šneka, kiek uždirbo nusipirkę kažkokios bendrovės akcijų. Garsioji Warren Buffett frazė yra tik pavyzdys. Tačiau esminis dalykas yra tai, jog kiekvienas investuotojas privalo turėti savo stilių, galvoti savo galva ir pats priiminėti sprendimus. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)

Galvok ne apie tai, kas bus, o ką darysi

Garsūs investuotojai dažnai sako: „Negalvok apie tai, ką darys rinka, jei tu neturi visiškai jokios įtakos. Galvok apie tai, ką tu darysi, kai rinka pajudės į vieną ar į kitą pusę.“ Kiekvienas pradedantysis investuotojas nori atspėti, ką rinka darys per ateinančią valandą, dieną, mėnesį, metus ar pan., taip pat nori „pataikyti į giliausią dugną ar aukščiausią piką“. Tačiau reikia suprasti, kad tą padaryti yra labai sudėtinga ir net daug žinių, patirties bei įgūdžių turintys investuotojai dažnai klysta. Tai suvokiant geriau net nesistengti spėlioti, verčiau koncentruotis į dabartinę situaciją, t.y. išmokti skaityti tai, ką rinka rodo esamuoju momentu. George Soros kartą yra pasakęs, kad nėra svarbu, kiek teisūs esame, ar kiek klystame, daug svarbiau, kiek mes uždirbame, kai esame teisūs, ir kiek prarandame, kai klystame. Čia į pagalbą ateina rizikos valdymas. Jei pelnas yra didesnis nei nuostolis, tai jau yra didelis pasiekimas.

Ne visiems sekasi

Apibendrinant sėkmės lydimų investuotojų patirtį galima teigti, jog naudojantis aukščiau paminėtais patarimais ir ugdant rekomenduojamas savybes kiekvienas gali išmokti, kaip reikia sėkmingai investuoti, tačiau daug lengviau išmokti, ką reikia daryti, negu iš tikrųjų tą daryti. Galiausiai, iš visų, kurie išmoks, kaip sėkmingai investuoti, tik nedidelė dalis pasieks ypač gerų rezultatų, nes tam greičiausiai reikia ir tam tikrų įgimtų savybių.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*