Kas mums trukdo pradėti investuoti?

1
2468

investavimas 1200x800JAV investicinio banko “Merrill Lynch” užsakymu atliktos investuotojų apklausos metu investuotojai pripažino, kad didžiausia jų padaryta klaida – tai per ilgas atidėliojimas investuoti, tai nurodė 46% apklaustųjų. Šios klaidos pasekmė – prarastos pajamos iš sudėtinių palūkanų (angl. compounding interest) arba finansinis efektas liaudiškai vadinamas „palūkanos nuo palūkanų“, kurios didėja geometrine progresija ilgėjant investavimo laikotarpiui. (Plačiau apie tai: Sudėtinių palūkanų galia)

Kaip pavyzdys, periodiškai investuojant kas mėnesį po 100 eurų per dešimt metų sukauptos pajamos iš investicijų, esant vidutinei metinei  6% grąžai,  siektų apie 4500 eurų, po dvidešimt metų – 22000 eurų, o po 30 metų – 65000 eurų, neskaitant į santaupas atidėtų pinigų, kurie sudarytų 12000, 24000, 36000 eurų atitinkamai.

Kaip matome, po 30 metų uždirbtų pinigų suma beveik 2 kartus viršytų taupymui atidėtų pinigų sumą. Tai kaip savotiškas eskalatorius, kuris Jus kelia aukštyn neskaitant Jūsų pastangų. Rezultatas įspūdingas, tačiau Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis apie 33% Lietuvos gyventojų nieko nesutaupo.

Vartojimo atsisakymas

Investavimui reikia drąsos ir kantrybės. Investavimas – tai pirmiausia sprendimas atsisakyti vartojimo ir „gražaus“ gyvenimo dabar, tam kad sukaupti kapitalą vartojimui ateityje. Įvairių vartotojų apklausų metu apklaustieji dažniausiai įvardija per mažas pajamas kaip pagrindinę kliūtį taupymui.

Tai suprantama, jeigu pajamos 500 eurų ar mažiau, tačiau tikriausiai daugelis nustebs išgirdę tokį pasiteisinimą iš žmonių gaunančių 1000 eurų atlyginimą ar dar daugiau. Šis pasiteisinimas neatrodo įtikinantis, kai žmogus gauna vidutines ir aukštesnes pajamas.

Amerikiečių mokslininkai Venti ir Wise, o vėliau J. W. Diamond savo tyrimais parodė, kad žmonės sulaukę 60 metų gaunantys 3 – 4 kartus mažesnes pajamas per savo gyvenimą sugeba sutaupyti daugiau, negu kai kurie uždirbantys daugiau negu milijoną. Tyrimo metu visi tiriamieji buvo suskirstyti į dešimt grupių – deciles, pagal vidutines pajamas uždirbtas per visą darbinę karjerą. Decilėse LI7, LI8, LI9, LI10 dalyviai uždirbo daugiau negu milijoną JAV dolerių per savo karjerą, tačiau dešimtadalis iš jų sutaupė mažiau negu 2 – 3 kartus mažesnes pajamas gavę piliečiai.

„Zefyro eksperimentas“

Atsakymas slypi ne pajamų dydyje, kaip daugelis linkę galvoti, bet žmonių psichologijoje. Mokslininkai mano, kad tai labiau susiję su reiškiniu vadinamu „atidėtas atpildas“ (angl. delayed gratification). 1960 metais Stenfordo universiteto mokslininkas Walter Mischel atliko taip vadinamą „zefyro eksperimentą“ (angl. marshmallow experiment). Jo metu darželinukas buvo paliekamas kambaryje vienas su zefyru priešakyje maždaug 15 minučių ir perspėjamas, jeigu jis iškęs nesuvalgęs zefyro tuomet jis gaus antrą, kaip apdovanojimą už kantrybę, jam tereikia paskambinti varpeliu.

Eksperimento dalyviai buvo stebimi ir toliau paauglystėje ir jau suaugę. Tie eksperimento dalyviai, kurie iškentėjo ilgiau, pasiekė aukštesnius įvertinimus mokykloje ir buvo apibūdinami tėvų kaip labiau subrendę, turintys aukštesnę savivertę, geriau susitvarkantys su stresu. Taip pat šie eksperimento dalyviai turėjo mažesnį polinkį priklausomybėms, impulsyvumui, agresijai ir hiperaktyvumui. Jau suaugę šie dalyviai pasižymėjo mažesniu polinkiu vartoti narkotikus, ar kitoms priklausomybėms, turėjo mažiau skyrybų ir antsvorio.

Vėliau respondentams po 40 metų buvo skanuojamos smegenys magnetino rezonanso aparatu. Tyrimai parodė, kad kantresniųjų smegenyse aktyvuojama priekinė smegenų žievė, kuri yra atsakinga už loginių sprendimų priėmimą, tuo tarpu nekantriausiųjų smegenyse aktyviau reiškėsi smegenų dalis, atsakinga už malonumo pojūtį. Šie eksperimentai atskleidė, kad dalinai mūsų polinkis taupyti apsprendžiamas fiziologijos ir aplinkos, kurioje augome. Jeigu tėvai vaikystėje mus mokė, kad malonumai yra antroje vietoje po būtinųjų dalykų, tai yra didelė tikimybė, kad mes taip elgsimės ir likusį gyvenimą.

Hiperbolinis diskontavimas

Antrasis fenomenas susijęs su investavimo atidėliojimu yra susijęs su reiškiniu vadinamu hiperbolinis (perdėtas) diskontavimas (angl. hyperbolic discounting). Tai klaidingo skaičiavimo mintyse pasekmė kuomet arčiau laike esantis apdovanojimas vertinamas žymiai labiau, negu nutolęs laike.

Mokslininkai atliko eksperimentus siūlydami dalyviams pasirinkti, kas geriau – 50 dolerių dabar ar 100 dolerių po metų. Dauguma eksperimento dalyvių rinkdavosi 50 dolerių dabar. Tačiau tiems patiems dalyviams pasiūlius pasirinkti, kas yra geriau – 50 dolerių po 5 metų ar 100 dolerių po šešių metų, dauguma pasirinkdavo 100 dolerių po 6 metų, nors tarpas laike tarp pinigų gavimo buvo toks pats kaip ir pirmu variantu – vieneri metai.

Teisingas atsakymas priklauso nuo Jūsų turimų alternatyvų. Pavyzdžiui, jeigu Jūs matote banko indėlį su 1% metinėmis palūkanomis kaip alternatyvą, tuomet yra logiška rinktis 100 dolerių po metų negu 50 dolerių dabar, nes šiuo atveju Jūs uždirbate 100% palūkanas. Tačiau jeigu Jūs turite verslo idėją, kaip tuos 50 dolerių padvigubinti ar patrigubinti, tuomet 50 dolerių dabar būtų teisingas pasirinkimas.

Mokslininkai, atlikdami šiuos eksperimentus, pastebėjo, jog asmenys turintys narkotikų ar kitas priklausomybes, kaip patologinis lošimas, visuomet rinkdavosi artimesnį laike apdovanojimą, t.y. pinigams ateityje taikydavo nerealiai aukštą diskonto normą.

Kaip matome polinkis atidėti investavimo pradžią yra tampriai susijęs su savikontrolės lygiu. Tai patvirtino ir moksliniai tyrimai nustatę, kad mažiau taupantys žmonės turi antsvorio problemų. Žmonės gebantys atsisakyti malonumų dabar vardan didesnio malonumo ateityje yra labiau linkę taupyti, negu tie kurie vertina malonumą čia ir dabar. Labiausiai atidėlioti investavimą yra linkę melancholikai ir sangvinikai, kurie įvardijo tai kaip didžiausią savo klaidą investavime (75% ir 70% apklaustųjų atitinkamai). Šie charakterio tipai yra labiau linkę pasiduoti jausmams, o ne racionaliems skaičiavimams, todėl jiems labai sunku prisiimti nežinomybės riziką.

Disciplinuotas procesas

Kaip galima susidoroti su šiomis silpnybėmis? Kaip ir visose ydose svarbiausia jas reikia pripažinti. Šiuo atveju jeigu Jūs per metus sutaupote mažiau negu 10% savo pajamų – laikas susirūpinti. JAV Socialinės apsaugos administracijos skaičiavimais 10% nuo pajamų investavimas yra tinkamas visoms pajamų grupėms pradedančioms taupyti iki 35 metų. Pavyzdžiui pradėjus taupyti nuo 45 metų jau reikės atidėti apie 20% savo pajamų tam, kad pasiekti tą patį rezultatą.

Jeigu Jums atidėti 10% savo atlyginimo atrodo daug, pradėkite nuo mažesnės sumos kad ir 20 – 30 eurų kas mėnesį, o po to didinkite kas pusmetį kol pasieksite bent 10% nuo savo pajamų. Šiuos pinigus perveskite iš karto gavę atlyginimą, kad nekiltų pagunda jų išleisti. Tai turėtų būti atskira taupomoji sąskaita arba dar geriau – pensijinis fondas, kur galite susigrąžinti pajamų mokestį. Jeigu gaunate premiją, ją reiktų dalinti pusiau ir pusę nukreipti ilgalaikėms investicijoms, o kitą pusę skirti malonioms išlaidoms – savęs apdovanojimui.

Dažnai žmonės klaidingai mano, kad reikia ypatingų žinių tam, kad pradėti investuoti, tačiau šių žinių reikia tik tuomet, jeigu norite aplenkti visus kitus investuotojus. Tokiu atveju investavimas turėtų tapti Jūsų profesija. Tačiau Jūs juk nebandote tapti gydytoju jeigu susergate, ar automobilių mechaniku, jeigu sugenda automobilis. Tais atvejais Jūs kreipiatės į tos srities specialistą. Taip ir investavime rinkitės subalansuotus fondus kur apie 60% lėšų yra skiriama rizikingoms investicijoms kaip akcijos, o likusi 40% dalis yra skirta saugioms investicijoms kaip obligacijos.

Nekaitaliokite investavimo krypčių, nes kaip rodo tyrimai, neprofesionalūs investuotojai mėgsta rinktis „madingas“ kryptis apie kurias perskaito žiniasklaidoje, o žiniasklaida rašo apie tai, kas buvo pelninga praeityje, o ne kas bus pelninga ateityje. Geriau atsirinkite fondą, kuris nuskaičiuoja mažiausiai aptarnavimo mokesčių, tai parodo bendrasis išlaidų koeficientas, kuo jis mažesnis tuo daugiau Jūsų pinigų keliaus investicijoms. (Plačiau apie tai: Kokius mokesčius sumokame investuodami į lietuviškus fondus?)

Taupymo skeptikams reiktų paminėti, kad autorius nesiūlo atsisakyti visų išlaidų ir tik taupyti, autorius siūlo atsisakyti tik 10% nereikalingiausių išlaidų nuo kurių nepablogėtų gyvenimo kokybė čia ir dabar, tačiau ženkliai pagerėtų nedarbingame amžiuje. Kaip savo tyrimo išvadose pabrėžė Venti ir Wise – pagrindinis veiksnys, apsprendžiantis sukaupto finansinio turto kiekį pensiniame amžiuje yra apsisprendimas taupyti.

Taigi, Jūsų gerovė yra Jūsų rankose ir kaip sakė pagrindinis Warren Buffett mokytojas Benjamin Grahem: „Investuotojo didžiausia problema ir didžiausias priešas yra jis pats“.

1 komentaras

KOMENTUOTI

*