Lietuvai reikia ne valstybinio banko, o sutelktinio finansavimo

2
7945

sutelktinis-finansavimas-4-1200x800Po pastarųjų paskolų krizių 2008 – 2012 m. įsivyravęs žemų palūkanų klimatas ir spartus finansinių technologijų startuolių (angl. fintech) progresas po truputi transformuoja bankų sektorių. Griežtėjantis finansų reguliavimas ir itin greitas technologijų naujovių finansų sektoriuje plėtros tempas bankus verčia rinktis didesnius ir stabilesnius finansavimo projektus, tad vis mažiau dėmesio skiriama smulkiojo verslo finansavimo temoms.

Ir šis procesas vyksta ne tik Lietuvoje – tai viso pasaulio problema, kurią bandoma spręsti. Tik tuo metu, kai modernios valstybės stengiasi padėti vystytis tiems sektoriams, kurie realiai gali padėti spręsti kreditų prieinamumo smulkiajam ir vidutiniam verslui problemą, kitur, pavyzdžiui, Lietuvoje, politikai prieš rinkimus tauškia apie valstybinio banko kūrimą.

Prasideda sutelktinio finansavimo amžius

Paradoksalu, bet skolinimosi prieinamumas šiuo metu neturėtų būti problema. Europos centrinis bankas (ECB) niekaip nesusitvarko su žemos infliacijos problema ir atkakliai įvairiais būdais bando sužadinti bent jau minimalų kainų augimą. Siekdamas šio tikslo jis dideliu tempu superka sąlyginai saugias ilgo termino obligacijas, palaipsniui mažina jų pajamingumą ir taip rinkos dalyvius tarsi ragina ieškoti pelningesnių bei rizikingesnių investicijų. Daugiau rizikuoti skatinami ir bankai – jiems šiuo metu ECB pinigai beveik nieko nekainuoja. Tačiau būtina matyti ne tik beveik nemokamus pinigus, bet ir daug griežtesnį bankų sektoriaus reguliavimą bei tą faktą, kad ir patys bankai po 2008 – 2009 m. patirtų didžiulių nuostolių pasidarė gerokai atsargesni. Taigi, pinigų tarsi yra daug ir jie labai pigūs, tačiau smulkiojo ir vidutinio verslo jie dažniausiai nepasiekia.

Žinoma, būtų galima prisijungti prie populistų ir pradėti reikalauti, kad valdžia priverstų bankus kredituoti, tačiau reikėtų prisiminti, kad būtent neatsakingas kreditavimas yra vienas pagrindinių krizes sukeliančių veiksnių. Todėl, užuot reguliavus rinką pagal principą „Noriu to ar noriu ano“, daug išmintingiau ne versti kredituoti tuos, kurie nenori ar dėl griežto reguliavimo net negali, o sukurti prielaidas vystytis tiems finansų sektoriaus segmentams, kurie nori ir gali kredituoti.

Būtent tokiu sprendimu šiandien tampa minios ekonomikos principais veikiančios alternatyvios skolinimosi nišos, tarp jų yra ir sutelktinis verslo ar pavienių projektų finansavimas (angl. crowdfunding). Jo augimas ir tolesnė plėtra gali padėti didinti kreditavimo prieinamumą smulkiojo bei vidutinio verslo sektoriuje. Beje, tai jau vyksta. „Crowdsurfer“ duomenimis, praėjusiais metais vien tik jau veikiančiam verslui Europos Sąjungos šalyse sutelktinio finansavimo platformomis buvo sufinansuota daugiau nei 1 mlrd. eurų, o per šiuos metus šis skaičius, kaip tikimasi, išaugs 60%. Taigi, akivaizdu, jog nulinių palūkanų ir ne itin draugiškai smulkesniesiems skolinančių bankų amžiuje būtent sparčiai augantis sutelktinis finansavimas gali tapti atsakymu, padedančiu spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo bėdas. Tik bent kol kas ne Lietuvoje, nes šiandien joje išduota lygiai 0 tokio tipo paskolų. (Plačiau apie tai: Sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo rinka)

Sprendimas, taisantis visą sistemą

Kai kalbama apie sutelktinį finansavimą, svarbu matyti, kaip tai veikia visą finansų sektorių. Dėl sutelktiniame finansavime dalyvaujančių žmonių pinigų šis finansinis instrumentas suteikia sąlygas žmonėms pinigus skolinti dažnai už priimtinesnes palūkanas, nei moka bankai, tuo pat metu prisiimant sau priimtiną rizikos lygį. Tai turi teigiamą įtaką visuomenės pajamoms. Šio sektoriaus plėtra ilgainiui leis vis didesnei daliai labai smulkių ir vidutinių verslininkų pasiskolinti tuo metu, kai bankai nekredituoja. Taip augs ne tik verslo, bet ir valstybės ekonominis potencialas. O bankai patirs konkurencinį spaudimą tiek indėlių, tiek kreditų rinkoje, ir tai vers juos būti atidesnius ir atsakingiau elgtis su smulkesniais klientais.

Nereikėtų nurašyti ir fakto, jog plečiantis finansinių paslaugų sektoriui galima kalbėti ir apie tai, kad darbo vietų skaičius augs ne tik dėl šio sektoriaus, bet ir jame. Taigi, sutelktinio finansavimo plėtra turi teigiamą įtaką – ne tik didina konkurenciją ir kreditų prieinamumą, bet ir plečia patį finansų sektorių bei didina jo teikiamą ekonominę naudą valstybei. Belieka stebėtis, kodėl Latvijoje ir Estijoje traukinys jau važiuoja, o Lietuvoje jis vis dar stovi vietoje.

Lietuvoje kol kas suteikta 0 tokių paskolų, o Latvijos pasididžiavimas – paskolų birža „Mintos“ – skelbia, kad su verslo paskolomis ir faktoringu susijusių pervedimų suma jau perkopė 7,5 mln. eurų. Ten net antrinė paskolų rinka jau veikia. O štai Estijoje verslui vien per 2016 m. pirmą ketvirtį išduota paskolų už 5,2 mln. eurų. Ir šie skaičiai sparčiai auga – į tai būtina atsižvelgti, nes tikrąjį šios rinkos potencialą demonstruoja šios rinkos augimas. Bent kol kas mes ją priversti stebėti pasyviai, nes vis dar neturime tinkamos įstatymų bazės, kuri fiziniams asmenims per platformas leistų viešai skolinti verslui. Lietuvos visuomenė, aktyviai skolindama lėšas per tarpusavio skolinimo platformas, įrodė, kad yra finansiškai raštinga ir žmonės geba patys prisiimti atsakomybę. Belieka stebėtis, kodėl Lietuvos įstatymų leidėjai delsia žengti dar vieną žingsnį į priekį. Rinkimai artėja, tačiau apie sutelktinio finansavimo svarbą Lietuvos verslui savo rinkimų programoje užsiminė tik viena partija.

Priėmus sutelktinio finansavimo įstatymą, Lietuvoje būtų pakeisti jam prieštaraujantys teisės aktai ir tuomet kiekvienas Lietuvos gyventojas (ir ne tik) galėtų prisidėti prie mums visiems gyvybiškai svarbaus smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimo. Žinoma, ne tik iš altruistinių paskatų, bet ir siekiant užsidirbti kartu su verslu, kuriam buvo suteikta paskola. Belieka tikėtis, kad, nepaisant artėjančių rinkimų, Seime dominuos ne populistiniai raginimai kurti „valdžios“ banką, o modernus mąstymas žengiant žingsnį į technologinę pažangą, visuomenės interesus ir valstybės ateitį orientuotą finansų sistemą. Kad bus priimti įstatymai, leidžiantys išnaudoti minios ekonomika paremto finansų sektoriaus plėtrą, galinčią realiai spręsti smulkiojo ir vidutinio verslo kreditavimo problemas.

2 KOMENTARAI

  1. „Lietuvoje kol kas suteikta 0 tokių paskolų”

    Lietuvos platformoje Lenndy jau surinkta 100 k EUR verslo paskoloms.

    • Sveiki Mariau,
      Šis straipsnis originalioje versijoje pasirodė dar spalio mėnesio žurnale „Valstybė”. Taigi, tuo metu Jūsų paminėta Lenndy platforma skaičiavo pirmas dienas, o „Sutelktinio finansavimo įstatymas” dar nebuvo priimtas. Šiuo metu jau galime pasidžiaugti, kad įstatymą seimas galiausiai patvirtino, kas tikėtina investuotojams atsiras dar daugiau alternatyvų įdarbinti pinigus.

Komentuoti: Marius Atšaukti komentarą