Pirminis viešasis akcijų siūlymas, sutrumpintai tiesiog akcijų IPO (angl. initial public offering) – tai įmonės akcijų platinimas per biržą pirmą kartą. Jei įmonės akcijos jau buvo kotiruojamos biržoje ir įmonė platina papildomai dar vieną naują akcijų emisiją, tai jau nebebus IPO. Papildomas akcijų leidimas vadinamas SPO (angl. secondary public offering).
IPO yra itin mėgiami investuotojų, nes dažnai po išplatinimo rinkoje akcijų vertė stipriai kyla (kartais prie to prisideda ir patys platintojai), ir netgi yra atskira investuotojų grupė “flipintojai”, kurie dalyvauja visuose prieinamuose IPO, ir akcijoms pasirodžius biržoje jas iš karto parduoda.
Žinoma, akcijų kaina po IPO gali tiek kilti, tiek ir smukti. Tiesa, IPO organizatoriai dažnai palaiko naujų vertybinių popierių kurso kilimą keletą pirmųjų dienų, tačiau to niekas niekada negali garantuoti. Iš esmės akcijų pirkimas IPO metu yra rizikingesnis nei pirkimas tų akcijų, kurios jau turi tam tikrą istoriją biržoje.
Žvelgiant iš investuotojo pozicijų, dalyvavimą IPO apsunkina ir tai, kad jei tai tikrai būna labai geros akcijos, už nedidelę kainą – tuomet susidomėjimas tokiu IPO būna milžiniškas, o tai garantuoja mažą akcijų alokaciją – ypač smulkiesiems investuotojams, nes paprastai akcijos parūpinamos didiesiems investuotojams.
IPO iš įmonės pozicijų
Įmonės savininkams akcijų platinimas taip pat yra naudingas, nes taip lengvai galima pritraukti kapitalo į įmonę išleidžiant naujas akcijas. Taip pat esami akcininkai gali nesunkiai parduoti savo turimas akcijas už rinkos vertę. Be to įmonės, kurių akcijos kotiruojamos biržoje turi geresnį įvaizdį, lengviau finansuojamos bankų, labiau mėgiamos darbuotojų.
Yra keletas privalumų, kuriuos suteikia buvimas biržoje:
- galima nesunkiai pritraukti akcinio kapitalo.
- buvimas biržoje didina bendrovės vertę.
- didėja įmonės skaidrumas, o tai didina darbuotojų, klientų, tiekėjų pasitikėjimą įmone.
- padidėja įmonės akcijų likvidumas.
Aišku, tiek IPO, tiek ir buvimas akcijų biržoje įmonei kainuoja nemažai lėšų. IPO rengėjas (akcijų platintojas) paprastai kaip mokestį paima keletą procentų nuo IPO vertės. Vėliau tenka mokėti mokestį akcijų biržai, taip pat gali tekti turėti papildomų darbuotojų, norint tinkamai pateikti visą informaciją biržai bei įtikti investuotojams.
Todėl, ne kiekvienai įmonei naudinga leisti savo akcijas į biržą – ji turi būti pasiekusi tam tikrą mastelį, kaip ir tam tikrą skaidrumo lygį.
