Techninė analizė – gana populiari analizės rūšis, kuri remiasi istoriniais prekybos duomenimis. Ją dažniausiai naudoja prekiautojai (spekuliantai), prekiaujantys itin likvidžiomis akcijomis, bei valiutomis ar žaliavomis.
Iš esmės yra dvi plačiai žinomos analizės rūšys:
- Fundamentalioji analizė.
- Techninė analizė.
Fundamentinė analizė yra paremta įmonės galimybių sukurti pinigų srautą vertinimu. Čia pagrindinis tikslas yra: įvertinti kiek investicija gali atnešti grąžos investuotojui ateityje remiantis generuojamu (ar galimai generuojamu ateityje) pinigų srautu. (Plačiau apie tai: Fundamentali analizė)
Tuo tarpu techninė analizė visiškai nesiremia jokiais įmonės finansiniais duomenimis ar makroekonominiais rodikliais. Techninė analizė remiasi išimtinai tik rinkos prekybos parametrais:
- Istoriniais kainų bei indeksų duomenimis (grafikais), įskaitant atidarymo ir uždarymo kainas, minimalias bei maksimalias prekybos kainas ir kt.;
- Prekybos apimtimi – apyvarta;
- Paklausos bei pasiūlos kiekiu.
Aišku, dabar techninė analizė visiškai kitokia, nei tuomet kai ji atsirado: pasikeitusios techninės galimybės bei tam pritaikytos programos gali atlikti didžiąją dalį darbo, taip artėjant prie genetinių algoritmų.
Ar techninė analizė iš tiesų veikia?
Tačiau esminis klausimas ar ši analizė duoda laukiamą rezultatą? Atsakymų į šį klausimą galite išgirsti tikrai labai įvairių. Dauguma rimtesnių investicijų verslo atstovų šią analizės rūšį ignoruoja, ir remiasi tik realiais finansiniais skaičiavimais, laikydami techninę analizę savotiškais finansų rinkos „burtais“ ar šarlatanizmu.
Žinoma, skaitant literatūroje galima dažnai sutikti vienos ir kitos teorijos įrodymų remiantis vienokių ar kitokių grafikų analize. Tačiau tuo stebėtis nereikėtų: pasaulyje tūkstančiai akcijų, indeksų, valiutų porų, kurių grafikai brėžiami daugybę metų, tad beveik neabejotina, kad tarp daugybės duomenų pavyks atrinkti patogius, kurie patvirtins vienokią ar kitokią teoriją. Ne veltui sakoma, kad didžiausias melas – statistika.
Kita vertus, pačiais populiariausiais metodais naudojasi galybė prekiautojų, ir tokie metodai gali įgauti tam tikrą galią. Pavyzdžiui, kokie nors „pečiai“ signalizuoja, kad tam tikros investicijos kaina kris, ir didelė dalis prekiautojų bando savo turimą portfelio poziciją parduoti. Taip sukeliama papildoma pasiūla, kuri gali iššaukti trumpalaikį kainos kritimą.
Kodėl tuomet techninė analizė tokia populiari?
Techninės analizės populiarumą lemia daug sąlygų. Bet pirmiausia jos populiarumu suinteresuoti tie, kas finansų srityje (neskaitant kreditų segmento) reklamai skiria daugiausia lėšų. Tai Forex prekybos įstaigos ir panašios kontoros, kurių pagrindinis tikslas yra pritraukti tokius prekiautojus, kurie vieną dieną finansines priemones perka, o kitą jau parduoda. Dar geriau jei tai įvyksta tą pačią dieną. Tokie prekiautojai palieka daugiausia komisinių (vienokioje ar kitokioje formoje). Techninė analizė puikus būdas skatinti juos prekybai.
Bet kodėl žmonės turėtų tai tęsti, jei praranda pinigus? Logikos čia atrodo nedaug. Bet žmonės yra žmonės, ir dažniau vadovaujasi jausmais nei logika. Kurį laiką prekiaujant (nesvarbu kokiais metodais remiantis) visiems pasitaikys pelningų ir nuostolingų sandorių. Tačiau beveik visi žmonės linkę labiau prisiminti pozityvius, o ne negatyvius įvykius (kuriuos pasąmonė linkusi blokuoti), kas sukelia daugiau pasitikėjimo ateities veiksmams.
Taip pat daugelis žmonių iš prigimties yra linkę į misticizmą bei įvairių ženklų ieškojimą, kaip ir į azartą bei lošimą. Susiformavus tokiems įsitikinimams, pakeisti juos būna sudėtinga. Dažnai žmonės net ir reguliariai (neabejotinai būna ir sėkmingų periodų) prarasdami dideles pinigų sumas vis tiek tęsia savo užsiėmimą.
Bet juk taip pat sunku ir logiškai paaiškinti, kodėl dalis žmonių reguliariai užsuka į kazino.
