Trumpa finansų rinkų istorija

0
1682

finansu rinku istorija 1200x800Ar kalbant apie investavimą bei finansų rinkas kada teko savęs paklausti: „Nuo ko viskas prasidėjo, kada ir kaip susiformavo pagrindinės finansinės priemonės bei rinkos, kiek laiko yra prekiaujama bendrovių akcijomis ir pan.“. Tai tikrai verti dėmesio klausimai ir turbūt kiekvienas, kuris nori ar planuoja investuoti, turėtų žinoti atsakymus į šiuos klausimus.

Hamurabio įstatymai

Kalbant apie investavimą visų pirma reikėtų kalbėti apie pinigų skolinimą bei palūkanas. Pagal šiuo metu sukauptus istorijos faktus, pirmą kartą apie skolinimą bei palūkanas buvo užsiminta Babilono karaliaus Hamurabio įstatymuose, kurie buvo parašyti prieš maždaug 3700 metų! Juose buvo paminėta, kad kažką pasiskolinus ir pasibaigus sutartam laikui privaloma viską grąžinti su tam tikru priedu. Tokia sistema šiuo metu atrodo labai logiška. Jei vienas žmogus yra sukaupęs tam tikrą pinigų sumą, jis juos gali išleisti tą pačią akimirką. Tačiau jei juos paskolina kažkokiam laikotarpiui, tai reiškia kad šiuo metu jis atsisako geresnio gyvenimo ir už tokią auką reikalauja tam tikro atlygio. Būtent tai šiuo metu ir yra dažniausiai įvardijama kaip „palūkanos“.

Italai – bankininkystės inovatoriai

Pirmieji mainai bei skolinimasis vyko tarp žmonių, šių sandorių apimtys dažniausiai nebuvo labai didelės. Tuo tarpu kalbant apie didesnio masto operacijas reikėtų analizuoti šalis. Pagal istorinius duomenis 1171 metais Italijos miestas Venecija buvo pirmasis, išleidęs obligacijas. (Plačiau apie tai: Skolos vertybiniai popieriai – obligacijos)

Tuo metu Venecijos biudžetas buvo gana prastos būklės dėl ilgai trukusių karinių konfliktų. Išleidžiant obligacijas buvo siekiama kažkiek stabilizuoti miesto finansus. Kas yra įdomiausia, tai kad išleista obligacijų emisija buvo priverstinė, t.y. miesto gyventojas turėjo įsigyti tam tikrą jų kiekį. Išleistos obligacijos tuo metu mokėjo 5% metinę palūkanų normą. Praktiškai 200 metų, iki maždaug 1379, nebuvo pradelstas nė vienas palūkanų mokėjimas.

Po Venecijos miesto “sėkmės” platinant obligacijas, jos pavyzdžiu pasekė ir kiti Italijos miestai, kaip pavyzdžiui Genuja ir Florencija. Taigi, galima teigti, kad Italija buvo ta šalis, kur buvo oficialiai sukurtos obligacijos. Italai dažnai yra vadinami “bankininkystės inovatoriais”, tačiau paradoksalu tai, kad būtent Italijos akcijų ir obligacijų pastarojo 110 metų realios istorinės grąžos yra vienos iš prasčiausių tarp išsivysčiusių šalių.

Pirmoji pasaulyje akcinė bendrovė

Bėgant metams dauguma prekybinių kelių iš Venecijos persikėlė į Olandiją, kur Briugė ir Antverpenas tapo ne tik prekybiniais bet ir finansiniais centrais. Daugelio naudojamas terminas „birža“ kilo būtent Olandijos mieste Briugėje. Tačiau vis dar nėra aiški šio žodžio kilmė. Vieni tai sieja su lotynišku žodžiu “bursa” (liet. krepšys), kiti jį sieja su viena populiariausių vietų, kur rinkdavosi prekeiviai – „Van der Borsa“ namais.

Kalbant apie investavimą daugumai investuotojų daug patrauklesnės yra akcijos. Pati pirmoji ribotos atsakomybės akcinė bendrovė buvo įsteigta 1602 metais Amsterdame. Bendrovės pavadinimas buvo „Dutch East India Company“. Pačios kompanijos veikla buvo susijusi su prekyba prieskoniais, kas tuo metu atrodė labai pelninga bei perspektyvi veikla. Netrukus po šios kompanijos įkūrimo buvo įsteigta ir akcijų birža, kurioje buvo galima prekiauti šios kompanijos akcijomis.

Praktiškai tuo pačiu metu buvo sukurtos išvestinės finansinės priemonės, kaip pavyzdžiui pirkimo ar pardavimo pasirinkimo sandoriai, kurių kainos buvo susietos su konkrečių akcijų arba tam tikrų žaliavinių prekių, pavyzdžiui tulpių svogūnėlių, kainomis.

Po Olandijos finansų centras persikėlė į Angliją. 1693 metais ši šalis išleido savo pirmąją obligacijų emisiją (vėlgi, kad galėtų finansuoti karus). Tuo pat metu buvo įsteigtas ir Anglijos centrinis bankas. 1711 metais Anglijoje buvo įsteigta „South Sea Company“, kuri prekiavo su Lotynų Amerika. Visi kaip pamišę pirko šios kompanijos akcijas, kol galiausiai 1720 metais, akcijos kainai padidėjus 850%, burbulas sprogo. Juokingiausia tai, kad vienas iš protingiausių mūsų planetos mokslininkų – Isaac Newton – dalyvavo šiame žaidime ir galiausiai labai stipriai „nudegė“. Po šio įvykio jis yra pasakęs: „Aš galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, tačiau ne žmonių pamišimą“.

Na ir galiausiai 1790 metais akcijomis buvo pradėta prekiauti Jungtinės Amerikos Valstijose. Per pastarąjį šimtmetį būtent JAV tapo pasaulio supervalstybe, jos sukuriamas bendrasis vidaus produktas yra didžiausias, finansų rinka pati stambiausia, pažangiausia bei inovatyviausia, ji pritraukia daugiausiai pinigų, talentų bei investuotojų dėmesio, joje sukuriama daugiausiai naujų finansinių produktų bei teorijų.

Istorijos pamokos

Taigi, kokių pamokų galima išmokti iš finansų istorijos? Visų pirma – geografinis finansų centras bei pinigai nuolat migravo. Taigi drąsiai galima teigti, kad kažkada ateityje juo bus nebe JAV, o kažkuri kita šalis, tačiau šiuo metu niekas tiksliai negali pasakyti kokia šalis tai bus, bei kada įvyks pasikeitimas. Visų antra – pati finansų rinka yra nuolat besikeičianti, todėl yra būtina mokėti prisitaikyti prie kintančių sąlygų.

Na ir paskutinis dalykas – per pastaruosius 500 metų finansų rinkos išgyveno ne vieną kainų burbulą, o tai yra pats geriausias žmogaus godumo, iracionalumo ir galiausiai baimės įrodymas. Jei šių psichologinių būsenų nepavyko pakeisti per puse tūkstantmečio, vargu ar kas pasikeis per kiekvieno iš mūsų sąlyginai trumpą gyvenimą. Vienas iš būtų, kaip to galima išvengti, tai investuojant pinigus stengtis turėti realius lūkesčius, turėti aiškiai apibrėžtą strategiją bei disciplinuotai jos laikytis. (Plačiau apie tai: Pagrindinės psichologinės investuotojų problemos)

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*