Vyriausybės vertybiniai popieriai

0
3210

fed 2 1200x800Vyriausybiniai vertybiniai popieriai – tai valstybės išleidžiami fiksuoto pajamingumo (skolos) vertybiniai popieriai, leidžiantys valstybei pasiskolinti pinigų rinkos sąlygomis, o investuotojams uždirbti iš mokamų palūkanų.

Plačiau

Dažniausiai pasitaikantys valstybiniai vertybiniai popieriai yra obligacijos (ilgesnės nei vieneri metai). (Plačiau apie tai: Skolos vertybiniai popieriai – obligacijos) Valstybės taip pat išleidžia iždo vekselius (trumpesni nei vieneri metai). Lietuva palyginti nesenai atnaujino ir taupymo lakštų programą, kuri leidžia gyventojams tiesiogiai investuoti į Lietuvos vyriausybės vertybinius popierius.

Kaip ir kiekvienas fiksuoto pajamingumo vertybinis popierius, valstybių išleidžiami vertybiniai popieriai emisijos išleidimo sąlygose apibrėžia teises bei pareigas, tarp kurių svarbiausia:

  • Vertybinio popieriaus nominali vertė bei valiuta.
  • Vertybinio popieriaus galiojimo trukmė (išpirkimo data).
  • Mokamos atkarpos (palūkanų dydis bei jų išmokėjimo dažnumas).
  • Emisijos dydis, kitos sąlygos.

Vyriausybių vertybinius popierius galima įsigyti tiek pirminėje rinkoje (platinimo metu), tiek ir antrinėje. Pirminėje rinkoje jie platinami aukciono būdu, siekiant išleisti vertybinius popierius minimaliomis sąnaudomis (palūkanų požiūriu). Antrinėje rinkoje juos galima įsigyti iš finansų tarpininkų – finansų maklerio įmonių, įskaitant atitinkamas paslaugas teikiančius bankų padalinius.

Laikoma, kad vyriausybės vertybiniai popieriai yra saugiausios investicijos. Daugeliu atveju tai ir bus tiesa. Vis tik, reiktų nepamiršti, kad valstybių reitingai ir patikimumas gali turėti ženklių skirtumų. Tikrai skirsis Vokietijos ar Argentinos, ir Graikijos leidžiamų obligacijų patikimumas, taip pat skirsis ir jų siūlomas pajamingumas (grąža, kurios investuotojas gali tikėtis). (Plačiau apie tai: Ne visos obligacijos yra vienodos: obligacijų skaidymas pagal pelningumą ir riziką)

Teoriškai, valstybės bankrutuoti negali, tačiau istorijoje pakanka atvejų, kuomet investavusieji į vyriausybės obligacijas neatgavo visų ar dalies savo pinigų.

Taip pat yra didelis skirtumas, ar vyriausybė išleido obligacijas savo valiuta ar kita (euro-obligacijos), nes turėdama galimybę spausdinti pinigus, ji visuomet jų galės sukurti tiek, kiek reikia sumokėti obligacijų savininkams – tik ta valiuta jau bus nuvertėjusi.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*