| Turto klasė | CAGR | GRĄŽA · 12 MĖN. | RIZIKA · 12 MĖN. | Max DD | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vid. | Med. | % + | Min | VaR 95% | σ | |||
| Kraunama... | ||||||||
Susikurk portfelį ir testuok investavimo strategijas remiantis realiais finansinių priemonių duomenimis nuo 1976 m.
Nustato, kokia valiuta rodomi visi portfelio ir strategijų rezultatai — grąžos, indeksų vertės, drawdown'ai.
EUR — indeksų grąžos konvertuotos į eurus pagal istorinį EUR/USD kursą. Atspindi realią Europos investuotojo patirtį.
USD — originalūs indeksų duomenys doleriais.
| Priemonė |
|---|
| Iš viso |
| Turto klasė | CAGR | GRĄŽA · 12 MĖN. | RIZIKA · 12 MĖN. | Max DD | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vid. | Med. | % + | Min | VaR 95% | σ | |||
| Kraunama... | ||||||||
Kiek vidutiniškai per metus augo investicija per visą pasirinktą laikotarpį. Tai „tikrasis" metinis augimas, kuris atsižvelgia į sudėtinių palūkanų efektą — ne paprastas metinių grąžų vidurkis. Pavyzdžiui, CAGR 7% reiškia, kad 1 000 € po 10 metų taptų ~1 967 €.
Vidutinė grąža per visus istorinius 12 mėnesių laikotarpius. Jautrus išskirtinėms reikšmėms — vienas labai geras ar blogas metai gali pakelti arba nuleisti vidurkį.
Vidurinis rezultatas — pusė laikotarpių buvo geriau, pusė blogiau. Geriau atspindi „tipinę" patirtį nei vidurkis, nes nėra jautrus ekstremaliems metams.
Kiek procentų visų 12 mėnesių langų baigėsi teigiama grąža. Kuo aukštesnis rodiklis, tuo nuosekliau turtas augo — mažiau tikimybė, kad bet kuriuo atsitiktiniu momentu pirkęs investuotojas patirtų nuostolį po metų.
Didžiausias nuostolis, kurį patyrė investuotojas per bet kurį 12 mėnesių laikotarpį istorijoje. Tai „worst case" scenarijus — pagalbinis rodiklis planuojant, ką toleruosite psichologiškai.
Value at Risk — 95% visų 12 mėnesių laikotarpių grąža buvo geresnė už šią reikšmę. Kitaip tariant: tik 5% atvejų rezultatas buvo blogesnis. Pavyzdžiui, VaR −18% reiškia, kad kas 20 metų galima tikėtis bent vieno labai blogo meto.
Matuoja, kiek 12 mėnesių grąžos nukrypsta nuo vidurkio. Aukštas σ = didelė kainų svyravimų amplitudė = aukštesnė rizika. Žemas σ = stabilesni, nuspėjami rezultatai. Obligacijos paprastai turi žemiausią σ, žaliavos — aukščiausią.
Didžiausias nuostolis nuo aukščiausio taško iki žemiausio per pasirinktą laikotarpį. Pavyzdžiui, Max DD −55% reiškia, kad kažkada turtas prarado daugiau nei pusę vertės. Tai vienas svarbiausių psichologinės rizikos rodiklių — klausia: ar galėtumėte ramiai laikytis strategijos netekę pusės portfelio?
💡 Kaip skaityti lentelę? Lyginant turto klases, ieškokite balanso tarp CAGR (grąža) ir σ / Max DD (rizika). Aukštas CAGR su aukštu Max DD nereiškia, kad strategija geresnė — svarbu, ar tą riziką galėtumėte realiai atlaikyti.
Viršuje dešinėje esantis mygtukas „1 metai" leidžia keisti investavimo horizontą — 1 mėn., 6 mėn., 1, 2, 3 ar 5 metai. Visi grafiko rezultatai iš karto perskaičiuojami pagal pasirinktą laikotarpį: kiek būtų uždirbęs investuotojas, laikęs turtą lygiai tiek laiko ir pradėjęs bet kurį istorinį mėnesį.
Kiekvienam pasirinktam laikotarpiui (pvz. 1 metai) imame visus istorinius mėnesius pasirinktame periode ir skaičiuojame, kokią grąžą kiekvienas turto klasės investuotojas būtų gavęs. Stulpelis rodo ne tik vidurkį, bet ir visą rezultatų spektrą — nuo blogiausio iki geriausio istorinio scenarijaus.
Aukštesnis stulpelis su didesniu % teigiamų ir siauresniu rėžiu rodo geresnį rizikos ir grąžos santykį istoriškai.
Neigiamos Min ar P5 reikšmės nereiškia, kad turto klasė bloga — tik tai, kad trumpesniu laikotarpiu buvo ir nuostolingų atvejų. Ilgesnis horizontas paprastai susiaurina neigiamų scenarijų tikimybę.
⚠️ Svarbu: Istorija rodo tikimybes, ne garantijas. Kiekvienas rinkos ciklas yra unikalus — statistika padeda priimti informuotus sprendimus, bet neužtikrina konkrečių rezultatų.
Horizontas nurodo, kiek mėnesių po pirkimo žiūrime į grąžą. Jei pasirenkate „1 metai" — skaičiuojame, kiek uždirbo investuotojas, nusipirkęs signalo dieną ir pardavęs po lygiai 12 mėnesių.
Trumpas horizontas (6 mėn.) — labiau paveikiamas trumpalaikio svyravimo. Rinkos gali dar kristi po signalo, todėl rezultatai labiau išsibarstę.
Ilgas horizontas (3–5 metai) — istoriškai stabilesni rezultatai. Laikas suteikia daugiau galimybių rinkoms atsigauti po nuosmukio.
Kiekvieną mėnesį, kai rinka buvo nukritusi bent tiek, kiek nurodo slankiklis, grafike atsiranda ● raudonas taškas. Tai teorinis pirkimo momentas — štai tada būtų buvę galima pirkti. Visa dešiniosios pusės statistika remiasi tuo, kas vyko po kiekvieno tokio taško.
Rodomas nuotolis nuo viso laikotarpio aukščiausio taško kiekvieną mėnesį. Linija visada yra ties 0 % arba žemiau — ji negali kilti aukščiau nulio, nes skaičiuojama nuo istorinio piko.
Raudona zona — periodai, kai kritimas viršijo jūsų pasirinktą slenkstį (pvz. −20 %). Būtent tada atsiranda raudoni taškai viršutiniame grafike.
Raudona brūkšninė linija — pasirinktas slenkstis. Kai pilkoji linija nukrinta žemiau jos, signalas aktyvuojasi.
Rodoma grąža per pasirinktą laikotarpį (1, 3, 6 arba 12 mėn.) kiekvieną mėnesį — tiek teigiama, tiek neigiama. Čia nėra ryšio su istoriniu piku: skaičiuojamas tik pasirinkto laikotarpio pokytis.
Raudona zona — periodai, kai grąža buvo blogesnė nei pasirinktas slenkstis. Tik tada atsiranda signalo taškai.
Skirtingai nei „Nuo piko", ši linija gali būti ir teigiama — ji rodo esamą tempą, ne nuotolį nuo aukščiausio taško.
Kiekviena linija — vienas istorinis atvejis: kaip rinkos judėjo per pasirinktą horizontą po to, kai buvo pasiektas kritimo signalas. Visi atvejai prasideda nuo 0 % — taip lengviau lyginti.
Linijos, kurios kyla į viršų — atvejai, kai pirkimas po kritimo davė teigiamą grąžą per pasirinktą laikotarpį.
Linijos, kurios leidžiasi žemyn — atvejai, kai po signalo rinkos dar krito arba neatsigavo per pasirinktą horizontą.
Net ir nusipirkus „teisingai" — signalo momentu — rinkos dažnai dar nukrenta žemiau prieš atsigaudamos. Šis grafikas parodo, kiek procentų papildomai iki dugno krito kiekvienas istorinis atvejis po signalo.
Psichologinis pasiruošimas — jei žinote, kad rinkos gali dar kristi −10–15 % po pirkimo, bus lengviau išlaikyti ramybę ir nelaikyti.
Pozicijos dydžio planavimas — galite iš anksto nuspręsti, ar norėtumėte pirkti vienu kartu, ar dalimis, atsižvelgdami į galimą tolimesnį kritimą.
Vietoj vienintelio vidurkio — visų istorinių rezultatų spektras. Kiekvienas stulpelis histogramoje rodo, kiek atvejų davė konkrečios apimties grąžą. Tai leidžia matyti ne tik „tipišką", bet ir galimą blogiausią bei geriausią scenarijų.
Jei dauguma stulpelių yra dešinėje (teigiama zona) — istoriškai pirkimas po kritimo dažniausiai davė pelną per pasirinktą horizontą.
Stulpeliai kairėje (neigiama zona) rodo atvejus, kai net ir pirkus po kritimo, per pasirinktą laikotarpį buvo patirti nuostoliai.
Kiekviena eilutė — vienas istorinis momentas, kai rinka pasiekė jūsų pasirinktą kritimo lygį. Stulpeliai rodo, kokia buvo grąža po 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir pan. nuo to momento.
Žalia — teigiama grąža po to laikotarpio. Kuo tamsesnė — tuo didesnis pelnas.
Raudona — neigiama grąža. Rinkos vis dar buvo prie žemesnio lygio nei pirkimo momentu.
Kaip dažnai portfelio svoriai grąžinami į tikslines proporcijas? Dažnesnis rebalansavimas — mažiau drifto, bet realybėje reikalauja sandorių.
Nėra paslėptų turto klasių.
Parsisiųskite visus įrankyje naudojamus turto klasių indeksų ir EUR/USD kurso duomenis Excel formatu.
Tai atsakymas į klausimą: kiek procentų per metus augo mano investicija? CAGR (Compound Annual Growth Rate) parodo vienodą metinę grąžą, kuri paaiškintų bendrą augimą nuo pradžios iki pabaigos. Pvz. CAGR +8% reiškia — tarsi kiekvienais metais jūsų investicija augo po 8%, nors realūs metai buvo labai skirtingi.
Vidutinė grąža per pasirinktą investavimo horizontą. Tai visų galimų pirkimo momentų vidurkis — jei būtumėte pirkę bet kurį mėnesį šio laikotarpio eigoje ir laikę nustatytą horizontą, kiek vidutiniškai būtumėte uždirbę? Atspindi tipišką investuotojo patirtį.
🕐 Numatytasis periodas: 1 metai. Pakeisti galite dešinėje — skyrius „Grąžos rėžiai", viršuje dešinėje spustelėkite laikotarpio mygtuką (1 metai ▾) ir pasirinkite norimą horizontą.
Kiek procentų visų galimų pirkimo momentų baigėsi pelnu? Pvz. 74% reiškia — iš 100 atsitiktinių pirkimo momentų, 74 kartus po pasirinkto horizonto investicija buvo pelninga. Kuo didesnis šis skaičius, tuo labiau nuspėjamas turtas.
🕐 Numatytasis periodas: 1 metai. Tas pats horizontas kaip ir „Vid." — keičiamas skyriuje „Grąžos rėžiai".
Didžiausias nuostolis nuo piko iki dugno per visą analizuojamą laikotarpį. Pvz. Max DD −54% reiškia, kad blogiausiu atveju investuotojas prarado pusę savo pinigų nuo viršūnės. Tai psichologiškai svarbus rodiklis — ar galėtumėte išlaikyti investiciją tokio kritimo metu?
Value at Risk (rizikos vertė) rodo: blogiausiais 5% atvejų, kiek galite prarasti per vieną investavimo periodą? Pvz. VaR 95% = −18% reiškia — 95% periodų nuostolis neviršijo 18%, tačiau likę 5% buvo blogesni. Tai rizikos „spąstai" — normaliai viskas gerai, bet retkarčiais gali būti labai blogai.
🕐 Numatytasis periodas: 1 metai. Tas pats horizontas kaip ir „Vid." — keičiamas skyriuje „Grąžos rėžiai".
💡 Patarimas: Visi rodikliai skaičiuojami pagal pasirinktą laikotarpį ir investavimo horizontą — pakeiskite juos mygtukais viršuje ir pamatysite, kaip keičiasi rezultatai.
Kiekvienas langelis rodo, kiek procentais kito turto vertė per kalendorinius metus — nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Spalva rodo kryptį: žalia — augimas, raudona — kritimas. Intensyvumas atspindi dydį.
Metinė grąža neatsako į klausimą: ar aš pirkau metų pradžioje? Realus investuotojas perka bet kuriuo momentu. Todėl ši lentelė naudinga kaip kontekstas — istorinė perspektyva, kuris turtas „buvo geriausias" tam tikrais metais. Gilesnei analizei naudokite Grąžos rėžiai — jie rodo visų galimų pirkimo momentų spektrą.
Atkreipkite dėmesį, kaip skiriasi rezultatai skirtingais metais tarp turto klasių. Geriausias turtas vieneriais metais dažnai nebūna geriausias kitais — tai viena iš pagrindinių diversifikacijos priežasčių. Joks turtas nuolat nepirmauja.
💡 Pastaba: Nepilni metai (pvz. dabartiniai) rodomi kaip grąža nuo metų pradžios iki paskutinių turimų duomenų.
Koreliacija matuoja, kaip sinchroniškai juda dviejų turto klasių mėnesinės grąžos. Reikšmė svyruoja nuo −1 (juda visiškai priešingai) iki +1 (juda identiškai). Reikšmė apie 0 reiškia, kad ryšio beveik nėra.
Koreliacija nėra pastovi — ji keičiasi laikui bėgant. Slenkantis langas (pvz. 36 mėn.) skaičiuoja koreliaciją kiekvienai datos pozicijai naudodamas praėjusius N mėnesių. Tai leidžia matyti, kaip ryšys tarp turto kito per krizes, ekonomikos augimą ir kitus rinkos ciklus.
Žema arba neigiama koreliacija tarp turto klasių reiškia geresnę diversifikaciją — kai vienas turtas krinta, kitas ne visada krinta kartu. Tačiau per krizes koreliacijos dažnai padidėja: turtai ima kristi kartu, kai investuotojai skubiai parduoda viską. Štai kodėl svarbu stebėti koreliaciją dinamikoje, o ne kaip vieną skaičių.
💡 Praktinis patarimas: Ilgo lango (36–60 mėn.) koreliacija geriau atspindi struktūrinį ryšį. Trumpo lango (1–6 mėn.) koreliacija — trumpalaikes rinkos reakcijas ir krizių poveikį.
Kiekvienas taškas — viena turto klasė. X ašis rodo riziką, Y ašis — grąžą. Kuo taškas labiau kairėje ir viršuje — tuo geresnis rizikos ir grąžos santykis.
Tikrasis vidutinis metinis augimas per visą laikotarpį, atsižvelgiant į sudėtinių palūkanų efektą. Geriausiai atspindi, kiek realiai augo investicija — ne paprastas metinių grąžų vidurkis. Rekomenduojama pagrindinė metrika.
Vidutinė slankioji grąža per pasirinktą horizontą (pvz. 12 mėn.). Jautrus išskirtinėms reikšmėms — vienas puikus ar katastrofiškas laikotarpis gali iškreipti vaizdą.
Vidurinis istorinis rezultatas — pusė laikotarpių buvo geriau, pusė blogiau. Mažiau jautri ekstremaliems metams nei vidurkis. Geriau atspindi, ko tikėtis „įprastu" atveju.
Matuoja, kiek grąžos svyruoja aplink vidurkį. Aukštas σ = didelė amplitudė, dažni staigūs kilnimai ir kritimai. Žemas σ = stabilesni, nuspėjami rezultatai. Klasikinė rizikos metrika, tačiau bausmina ir teigiamus svyravimus.
Didžiausias nuostolis nuo bet kurio istorinio aukščio iki žemiausio taško po jo. Rodo blogiausią scenarijų, kurį patyrė investuotojas per visą laikotarpį. Psichologiškai svarbiausias rizikos rodiklis — tai, ką realiai jaučiama.
Blogiausias vieno mėnesio rezultatas per visą laikotarpį. Rodo ūmaus šoko mastą — pvz. koks buvo kriziniu mėnesiu. Naudingas vertinant trumpalaikio sukrėtimo riziką.
95% visų istorinių N mėnesių laikotarpių grąža buvo geresnė už šią reikšmę. Kitaip tariant: tik 5% atvejų buvo blogiau. VaR −18% reiškia, kad kas 20 laikotarpių galima tikėtis bent vieno tokio ar blogesnio rezultato.
💡 Svarbu: Nėra vienos „teisingos" metrikos. Ilgalaikiam investuotojui svarbiausias CAGR ir Max Drawdown. Trumpalaikiam — σ ir VaR. Rekomenduojame palyginti kelis derinius.
Šis grafikas parodo, kokius rezultatus būtumėte gavę investavę į šią turto klasę bet kuriuo istoriniu momentu ir laikę lygiai 12 mėnesių.
Kiekvienas stulpelis rodo, kiek kartų per istoriją 12 mėnesių grąža pakliuvo į tam tikrą rėžį. Pavyzdžiui, aukščiausias stulpelis ties „+10%" reiškia, kad dažniausiai investicija per metus paaugdavo apie 10%.
Kairėje esantys raudoni stulpeliai rodo laikotarpius, kai investicija prarado vertę. Kuo jų daugiau ir kuo jie toliau kairėje — tuo didesnė nuostolio rizika.
Dešinėje esantys stulpeliai rodo laikotarpius su teigiama grąža. Kuo daugiau svorio dešinėje — tuo dažniau investicija buvo pelninga.
Vertikali brūkšninė linija rodo vidutinę 12 mėnesių grąžą per visą istoriją. Tai „tipinis" rezultatas, kurio galima tikėtis.
💡 Praktinis patarimas: Žiūrėkite ne tik į vidurkį, bet ir į raudonų stulpelių kiekį — tai parodo, kaip dažnai ir kiek galite prarasti. Jei matote, kad 21% atvejų investicija buvo nuostolinga — tai reiškia, kad maždaug kas penktą kartą investavus metams rezultatas būtų neigiamas.
| Laikotarpis | Signalas | 1 mėn. | 3 mėn. | 6 mėn. | 1 metai | 2 metai | 3 metai | 5 metai |
|---|
Iš visos istorijos surinkome visus mėnesius, kai rinka buvo nukritusi nuo savo piko bent tiek, kiek nurodo slankiklis. Kiekvienam tokiam mėnesiui suskaičiavome, kiek investuotojas būtų uždirbęs per pasirinktą laikotarpį (pvz. +1 metus). Gautų rezultatų pasiskirstymą parodo žalias stulpelis „Po kritimo".
Pilkas stulpelis „Bet kada" rodo tą pačią statistiką, bet skaičiuotą visiems istorijos mėnesiams — tai yra bazinė grąža, kurią gaudavo investuotojas pirkdamas be jokio ypatingo momento.
Tarkime, vidutinė grąža po kritimo yra +30%. Skamba gerai — bet ką tai iš tikrųjų reiškia? Rinka dažniausiai auga bet kada, tad svarbu ne pats skaičius, o ar jis geresnis nei perkant bet kuriuo kitu momentu. Jei „bet kada" vidurkis irgi yra +28% — skirtumas minimalus.
Be to, vidurkį gali iškreipti keli išskirtiniai atvejai. Pvz. vienas rekordinis +120% rezultatas po 2009 m. krizės pakelia vidurkį visai grupei — nors dauguma atvejų buvo kukliau. Todėl žiūrime į visą rezultatų spektrą: P10 (blogiausių 10% atvejų riba), P90 (geriausių 10% riba), medianą, ir % teigiamų.
Esminis klausimas: ar visa distribucija — ne tik vidurkis, bet ir tikimybės, ir scenarijų spektras — yra paslinkta į gerąją pusę po kritimo, lyginant su „bet kada"? Tai ir yra tai, ką šis grafikas padeda pamatyti.
Jei žalias stulpelis yra aukščiau nei pilkas — istoriškai kritimai buvo geresnis metas pirkti nei bet kada. Vidurkis ir 10–90% koridorius aukščiau rodo sistemingą pranašumą.
Neigiamos reikšmės p10 ar Min nereiškia, kad investavimas buvo blogas sprendimas — tik tai, kad trumpesniu laikotarpiu buvo ir nuostolingų atvejų. Ilgesnis horizontas paprastai sumažina neigiamų scenarijų tikimybę.
⚠️ Svarbu: Istorija rodo tikimybes, ne garantijas. Kiekvienas rinkos ciklas yra unikalus — statistika padeda priimti informuotus sprendimus, bet neužtikrina konkrečių rezultatų.
Ar pastebėtas „Po kritimo" pranašumas galėjo atsirasti atsitiktinai? Grafiko apačioje rodoma p-reikšmė (Mann-Whitney U testas) leidžia įvertinti, ar visa grąžų distribucija po kritimo statistiškai reikšmingai paslinkta aukštyn lyginant su „bet kada". Spustelėkite p-reikšmę norėdami sužinoti daugiau.
Horizontas nurodo, kiek mėnesių po pirkimo žiūrime į grąžą. Jei pasirenkate „1 metai" — skaičiuojame, kiek uždirbo investuotojas, nusipirkęs signalo dieną ir pardavęs po lygiai 12 mėnesių.
Trumpas horizontas (6 mėn.) — labiau paveikiamas trumpalaikio svyravimo. Rinkos gali dar kristi po signalo, todėl rezultatai labiau išsibarstę.
Ilgas horizontas (3–5 metai) — istoriškai stabilesni rezultatai. Laikas suteikia daugiau galimybių rinkoms atsigauti po nuosmukio.
Kiekvieną mėnesį, kai rinka buvo nukritusi bent tiek, kiek nurodo slankiklis, grafike atsiranda ● raudonas taškas. Tai teorinis pirkimo momentas — štai tada būtų buvę galima pirkti. Visa dešiniosios pusės statistika remiasi tuo, kas vyko po kiekvieno tokio taško.
Rodomas nuotolis nuo viso laikotarpio aukščiausio taško kiekvieną mėnesį. Linija visada yra ties 0 % arba žemiau — ji negali kilti aukščiau nulio, nes skaičiuojama nuo istorinio piko.
Raudona zona — periodai, kai kritimas viršijo jūsų pasirinktą slenkstį (pvz. −20 %). Būtent tada atsiranda raudoni taškai viršutiniame grafike.
Raudona brūkšninė linija — pasirinktas slenkstis. Kai pilkoji linija nukrinta žemiau jos, signalas aktyvuojasi.
Rodoma grąža per pasirinktą laikotarpį (1, 3, 6 arba 12 mėn.) kiekvieną mėnesį — tiek teigiama, tiek neigiama. Čia nėra ryšio su istoriniu piku: skaičiuojamas tik pasirinkto laikotarpio pokytis.
Raudona zona — periodai, kai grąža buvo blogesnė nei pasirinktas slenkstis. Tik tada atsiranda signalo taškai.
Skirtingai nei „Nuo piko", ši linija gali būti ir teigiama — ji rodo esamą tempą, ne nuotolį nuo aukščiausio taško.
Kiekviena linija — vienas istorinis atvejis: kaip rinkos judėjo per pasirinktą horizontą po to, kai buvo pasiektas kritimo signalas. Visi atvejai prasideda nuo 0 % — taip lengviau lyginti.
Linijos, kurios kyla į viršų — atvejai, kai pirkimas po kritimo davė teigiamą grąžą per pasirinktą laikotarpį.
Linijos, kurios leidžiasi žemyn — atvejai, kai po signalo rinkos dar krito arba neatsigavo per pasirinktą horizontą.
Net ir nusipirkus „teisingai" — signalo momentu — rinkos dažnai dar nukrenta žemiau prieš atsigaudamos. Šis grafikas parodo, kiek procentų papildomai iki dugno krito kiekvienas istorinis atvejis po signalo.
Psichologinis pasiruošimas — jei žinote, kad rinkos gali dar kristi −10–15 % po pirkimo, bus lengviau išlaikyti ramybę ir nelaikyti.
Pozicijos dydžio planavimas — galite iš anksto nuspręsti, ar norėtumėte pirkti vienu kartu, ar dalimis, atsižvelgdami į galimą tolimesnį kritimą.
Vietoj vienintelio vidurkio — visų istorinių rezultatų spektras. Kiekvienas stulpelis histogramoje rodo, kiek atvejų davė konkrečios apimties grąžą. Tai leidžia matyti ne tik „tipišką", bet ir galimą blogiausią bei geriausią scenarijų.
Jei dauguma stulpelių yra dešinėje (teigiama zona) — istoriškai pirkimas po kritimo dažniausiai davė pelną per pasirinktą horizontą.
Stulpeliai kairėje (neigiama zona) rodo atvejus, kai net ir pirkus po kritimo, per pasirinktą laikotarpį buvo patirti nuostoliai.
Kiekviena eilutė — vienas istorinis momentas, kai rinka pasiekė jūsų pasirinktą kritimo lygį. Stulpeliai rodo, kokia buvo grąža po 1 mėnesio, 3 mėnesių, 6 mėnesių ir pan. nuo to momento.
Žalia — teigiama grąža po to laikotarpio. Kuo tamsesnė — tuo didesnis pelnas.
Raudona — neigiama grąža. Rinkos vis dar buvo prie žemesnio lygio nei pirkimo momentu.
| Turto klasė | CAGR | GRĄŽA · 1 METAI | RIZIKA · 1 METAI | Max DD | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vid. | Med. | % + | Min | VaR 95% | σ | |||
| Kraunama... | ||||||||
| Laikotarpis | Signalas | Veiksmas | 1 mėn. | 3 mėn. | 6 mėn. | 1 metai | 2 metai | 3 metai | 5 metai |
|---|
| TURTO KLASĖ | CAGR | GRĄŽA · 1 METAI | RIZIKA · 1 METAI | MAX DD | ||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Vid. | Med. | % + | Min | VaR 95% | σ | |||
Lentelėje pateikiami kalendorinių metų fondo mokesčiai. Kiekviena eilutė rodo vienerių metų rezultatą.
GAV pradžioje — fondo turtas metų pradžioje (po praeitų metų mokesčių).
Valdymo mok. — fiksuotas metinis mokestis nuo vidutinio GAV. Taikomas nepriklausomai nuo rezultato.
Sėkmės mok. — procentas nuo pelno viršijančio High Water Mark. Rodomas tik kai fondas pasiekia naują rekordą.
Ši lentelė rodo detalią kiekvienos turto klasės statistiką — tik tais laikotarpiais, kai ji buvo įtraukta į momentum portfelį.
Kartų portfelyje — kiek kartų turto klasė buvo atrinkta į Top N ir pateko į portfelį.
% laiko — kokią dalį viso laikotarpio turto klasė buvo laikoma portfelyje.
Vid. trukmė — vidutiniškai kiek mėnesių turto klasė išbūdavo portfelyje vienu kartu.
Kilo / Krito — kokia dalis laikymų baigėsi pelningai arba nuostolingai.
Vid. pelnas / nuostolis — vidutinė grąža pelningų ir nuostolingų laikymų metu.
Lentelė rodo kiekvieną momentą, kai strategija pakeitė portfelio sudėtį — perjungė iš vienų turto klasių į kitas. Kiekviena eilutė = vienas rebalansavimas.
Kiekvieną rebalansavimo datą strategija žiūri, kurios turto klasės per pasirinktą laikotarpį augo stipriausiai. Jei pasirinkti keli lookback periodai (pvz. 1 + 3 + 12 mėn.) — skaičiuojamas jų vidurkis (vadinamasis composite momentum). Stipriausios turto klasės patenka į portfelį — jų skaičių nusako Top N nustatymas.
Signalas — data, kai buvo priimtas sprendimas.
Galioja nuo — data, nuo kurios nauja sudėtis faktiškai veikia.
Top — į portfelį patekusios turto klasės (spalvotai paryškintos).
Turto klasių stulpeliai — kiekvienos klasės momentum stiprumas: reitingas (#1 = stipriausias) ir grąža per lookback periodą. Į portfelį patekusios paryškintos, likusios — pritemdytos.
Grąža — kiek portfelis uždirbo nuo šio perjungimo iki kito.
Ši diagrama rodo, kokią dalį portfelio vidutiniškai sudarė kiekviena turto klasė per visą pasirinktą laikotarpį.
Pavyzdžiui, jei Auksas rodo 40% — tai reiškia, kad vidutiniškai 40% portfelio buvo investuota į auksą. Tai nereiškia, kad auksas visada sudarė 40% — vienais mėnesiais galėjo būti 100%, kitais 0%, priklausomai nuo momentum signalų.
Ši diagrama parodo, kiek kiekviena turto klasė prisidėjo prie bendro portfelio metinio augimo (CAGR).
Pavyzdžiui, jei bendras CAGR yra +15%, o Auksas prisidėjo +6% — tai reiškia, kad beveik pusė viso portfelio augimo atėjo iš aukso laikymo laikotarpių.
Kontribucija priklauso nuo dviejų dalykų: kiek laiko turto klasė buvo portfelyje (alokacija) ir kaip gerai ji augo tais laikotarpiais.
Momentum — tai investavimo strategija, paremta paprastu pastebėjimu: turto klasės, kurios augo geriausiai per pastaruosius mėnesius, dažnai tęsia augimą dar kurį laiką. Ir atvirkščiai — tai, kas krito, linkę toliau kristi.
Kaip tai veikia čia? Kiekvieną mėnesį algoritmas peržiūri visų turto klasių grąžą per pasirinktą laikotarpį (numatytasis — 12 mėn.) ir investuoja į geriausiai augusią klasę. Kitą mėnesį — vėl peržiūri. Jei lyderis pasikeitė — perlipa.
Tai santykinis (relative) momentum — lyginamos turto klasės tarpusavyje, o ne kiekviena atskirai.
Ši kortelė rodo, kiek aktyviai strategija keičia portfelio sudėtį — kiek kartų per laikotarpį buvo pakeista pozicija iš vienos turto klasės į kitą.
Bendras perjungimų skaičius per visą laikotarpį. Kuo daugiau — tuo „neramesnė" strategija.
Vidutinis metinis perjungimų skaičius. Padeda suprasti, ar strategija reikalauja dažno dėmesio.
Kiek skirtingų turto klasių buvo pasirinktos lyderėmis per laikotarpį. Jei mažai — strategija „mėgo" vieną lyderį ilgai.
Lentelėje greta palyginami du požiūriai: Momentum strategija ir pasyvus indekso laikymas (buy & hold). Tie patys rodikliai — abiem variantams.
Kiek vidutiniškai per metus augo kiekvienas variantas. Tai pagrindinis „ar apsimoka?" rodiklis.
Blogiausias scenarijus — kiek nukrito nuo piko iki dugno. Parodo, kiek „skausmo" kiekvienas variantas būtų sukėlęs.
Grąžos ir rizikos santykis. Aukštesnis Sharpe reiškia, kad grąža buvo pasiekta su mažesniais svyravimais.
Kiekviena eilutė — vieneri kalendoriniai metai. Matote, kiek procentų uždirbo (arba prarado) Momentum strategija ir palyginamasis indeksas tais metais.
Spalvos padeda greitai pastebėti tendencijas: žalia — teigiama grąža, raudona — neigiama. Kuo tamsesnė spalva, tuo didesnis pokytis.
Kaip skaityti? Ieškokite metų, kai strategija ir palyginamasis indeksas stipriai skyrėsi. Tai parodo, kada momentum veikė gerai (pvz., krizės metu, kai laiku perlipo į saugesnę klasę) ir kada ne (pvz., kai rinka greitai apsisuko).
Šis grafikas atsako į klausimą: jei būčiau pradėjęs bet kurį mėnesį ir laikęs pasirinktą laikotarpį — kiek būčiau uždirbęs arba praradęs?
Kiekvienas stulpelis rodo vieną strategiją arba palyginamąjį indeksą:
Visi galimi rezultatai — nuo blogiausio iki geriausio. Tai pilnas spektras.
90 % atvejų patekdavo į šį intervalą — tai „tipinis" scenarijus.
Vidutinė grąža per visus galimus pirkimo momentus.
Viršuje dešinėje galite keisti laikotarpį (6 mėn., 1 metai, 3 metai…). Ilgesnis horizontas → siauresni rėžiai, nes laikas „šlifuoja" svyravimus.
Ši matrica parodo, kaip skirtingi parametrų deriniai keičia strategijos rezultatą. Kiekviena langelis — vienas scenarijus.
Per kiek mėnesių žiūrima atgal vertinant turto klasių augimą. Pvz., 12 mėn. reiškia — lyginame, kas augo labiausiai per paskutinius metus.
Kiek geriausių turto klasių atrenkama. Top 1 — investuojama tik į vieną lyderę. Top 3 — portfelis padalijamas tarp trijų geriausių.
Su kuo lyginamas kiekvienas derinys — pagal nutylėjimą tai Pasaulio akcijos (buy & hold). Galite pakeisti į lygaus svorio portfelį.
Kaip skaityti? Ieškokite ryškiausios spalvos langelių — jie rodo geriausius derinius pagal pasirinktą rodiklį. Tamsesnė spalva = geresnis rezultatas.
Grafike matote kiekvieną mėnesį, kai strategija pakeitė poziciją — perlipo iš vienos turto klasės į kitą. Spalvos rodo, kuri klasė buvo pasirinkta lyderė.
Po grafiku — lentelė su visais perjungimais: data, iš ko į ką perlipota, ir kokia buvo grąža nuo paskutinio perjungimo.
Perjungus į „Trajektorijos" — matote kiekvieno perjungimo periodo augimo kreivę atskirai. Kiekviena linija — vienas periodas nuo perjungimo iki kito.
Tai parodo, kiek nevienodai elgiasi atskiri periodai — net jei bendras vidurkis atrodo gerai, kai kurie periodai gali būti stipriai nuostolingi.
Šis grafikas parodo, į kokią turto klasę buvo investuota kiekvieną mėnesį per visą laikotarpį. Kiekviena spalva — viena turto klasė.
Plačios vienspalvės juostos reiškia, kad strategija ilgai laikė tą pačią poziciją — lyderis nesikeitė. Dažnas spalvų kaitalojimas rodo neramų periodą, kai lyderis keitėsi kas mėnesį.
Matote, kuri turto klasė šiuo metu yra lyderė pagal jūsų pasirinktus parametrus.
Kaip dažnai peržiūrima portfelio sudėtis ir atliekami pakeitimai. Dažnesnis = tiksliau seka momentum, bet daugiau sandorių.
Tikslus — kiekvieną kartą suvienodina svorius lygiai. Tik keičiantis — perbalansuoja tik kai keičiasi turto klasių rinkinys (mažiau sandorių).
Su kuo lyginti strategiją. Lygus svoris — portfelis, kur visos turto klasės laikomos po lygiai. Pasaulio akcijos — populiariausias indeksas.
Bendra — naudojamas tik laikotarpis, kai visos turto klasės turi duomenis. Pilna — pradedama nuo anksčiausios datos, vėliau prisijungiantys aktyvai įtraukiami kai atsiranda jų duomenys.
Laikyti poziciją — visada investuojama į Top N, net jei jų grąža neigiama (klasikinis santykinis momentum). Pereiti į cash — jei pasirinkto asset'o momentum neigiamas, ta dalis laikoma grynaisiais (0% grąža). Tai „absoliutaus momentum" filtras.