Pirminis viešasis akcijų siūlymas

Esminės įžvalgos

• IPO (angl. Initial Public Offering) – privati įmonė tampa vieša, jos akcijas galima įsigyti biržoje.
• IPO dažnai sulaukia didelio dėmesio, tačiau tai nereiškia, kad jie automatiškai yra gera investicija.
• Istorija rodo, kad dalis IPO pasiteisina ilgainiui, tačiau nemaža jų dalis nuvilia lūkesčius.

Kas iš tikrųjų yra IPO?

IPO – tai procesas, kurio metu privati įmonė tampa vieša ir jos akcijos pradedamos prekiauti biržoje. Nuo šio momento įmonės dalį gali įsigyti visi rinkos dalyviai, nuo smulkių investuotojų iki institucijų.

Įmonei tai yra būdas pritraukti kapitalo, padidinti žinomumą ir suteikti ankstesniems investuotojams galimybę realizuoti dalį savo investicijų. Investuotojui tai galimybė įsigyti įmonės akcijų pačioje jos viešos kelionės pradžioje.

Kodėl IPO taip traukia investuotojus?

IPO dažnai lydi didelis informacijos ir emocijų srautas. Žinomas prekės ženklas, optimistinės prognozės ir ribotas akcijų kiekis sukuria įspūdį, kad atsiveria „ypatinga galimybė“. Prie to prisideda ir faktas, kad kai kurie IPO pirmosiomis prekybos dienomis iš tiesų fiksuoja kainos šuolius. Tai sukuria lūkestį, jog IPO yra greito pelno šaltinis, nors praktika rodo, kad tai veikiau išimtis nei taisyklė.

Kartais prie to prisideda ir organizatoriai, kurie pirmosiomis dienomis „palaiko“ kainą, kad ji nekristų. Yra net atskira investuotojų kategorija – „flipintojai“. Jie dalyvauja kiekviename įmanomame IPO, gauna akcijų ir vos tik jos pasirodo biržoje – iškart parduoda, tikėdamiesi greito pelno.

Tačiau kaina gali ir kristi, kartais net labai stipriai. Jei IPO yra tikrai patrauklus (gera įmonė + maža kaina), paklausa būna milžiniška, todėl smulkieji investuotojai dažnai gauna mažą akcijų kiekį, o didžioji dalis atitenka instituciniams investuotojams.

Lūkesčiai gali aplenkti realybę

Technologijų sektoriaus IPO bumas 2020–2021 m. tapo geru pavyzdžiu, kaip lūkesčiai gali atsiplėšti nuo fundamentų. Dalis įmonių į biržą atėjo dar neturėdamos stabilaus pelno, tačiau buvo vertinamos itin optimistiškai.

Po palūkanų normų kilimo šių bendrovių akcijos dažnai smuko 50 % ar daugiau. Tai priminė, kad IPO kaina atspindi ne tik verslo kokybę, bet ir rinkos nuotaikas konkrečiu momentu.

Ar IPO skirti ilgalaikiam investavimui?

IPO savaime nėra nei gera, nei bloga investicija. Viskas priklauso nuo įmonės verslo modelio, finansinės būklės ir įvertinimo. Ilgalaikiam investuotojui svarbu vertinti IPO taip pat kritiškai, kaip ir bet kurią kitą akciją.

Dažnai įmonės, kurios jau keletą metų veikia biržoje, turi daugiau viešai prieinamos informacijos, aiškesnę istoriją ir mažiau neapibrėžtumo nei ką tik į biržą atėjusios bendrovės.

Kodėl IPO kaina ne visada „teisinga“?

IPO kaina nustatoma ne rinkoje, o proceso metu, kuriame dalyvauja investiciniai bankai ir stambūs instituciniai investuotojai. Ši kaina dažnai siekia subalansuoti įmonės interesą pritraukti kapitalą ir investuotojų norą matyti augimo potencialą.

Tai reiškia, kad IPO kaina gali būti tiek per optimistinė, tiek pernelyg atsargi. Tik vėlesnė prekyba biržoje parodo, kaip rinka realiai vertina įmonę.

Kada verta būti atsargiems?

Atsargumas ypač svarbus, jei IPO grindžiamas vien pažadais apie ateitį, o ne realiais pinigų srautais. Taip pat verta atkreipti dėmesį, ar pagrindiniai akcininkai neturi galimybės greitai parduoti savo akcijų po įėjimo į biržą.

Istorija rodo, kad euforijos laikotarpiais į biržą ateina daugiau silpnesnių įmonių, kurios naudojasi palankiomis rinkos sąlygomis.

Apibendrinimas

IPO – tai įmonės kelio biržoje pradžia, o ne garantuota investavimo galimybė. Ilgalaikiam investuotojui svarbiausia ne tai, kad akcija „nauja“, o tai, ar jos kaina pagrįsta realiu verslu ir jo perspektyvomis.