Obligacijos

0
4421

obligacijos 3 1200x800Obligacijos (fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai) – vienos populiariausių investicijų, lygiaverčiai besivaržančios su akcijomis bei nekilnojamu turtu. (Plačiau apie tai: Kokio dydžio pasaulinė obligacijų rinka?)

Obligacijų principas yra labai paprastas – jų leidėjas iš investuotojų pritraukia pinigų savo veiklai vystyti, tuo pačiu įsipareigodamas investuotojams grąžinti didesnę sumą nei jie investavo.

Plačiau

Investuojant į šiuos fiksuoto pajamingumo vertybinius popierius jau iš anksto galima žinoti, kokia grąža bus, ir tą atspindi „obligacijų pajamingumas“ (angl. yield). Šis pajamingumas parodo, kokia yra laukiama metinė grąža įskaičiuojant obligacijų kainos pokyti iki išpirkimo bei mokamą kuponą.

Investuotojas gali nesulaukti iš obligacijos lauktos grąžos tuo atveju, jei įmonė neturi lėšų ir galimybės jų gauti, kad atsiskaityti su investuotojais, kas savo ruožtu reikštų bankrotą, ar situaciją artimą tam.

Obligacijų mokamos palūkanos gali būti labai skirtingos, ir tai priklausytų nuo esamos situacijos rinkoje, ir vertybinių popierių emitento saugumo. Jei palūkanos rinkoje kyla, paprastai kyla ir visų obligacijų pajamingumas, o jų vertė krenta.

Šiuos vertybinius popierius paprastai leidžia įmonės, vyriausybės, savivaldybės. Jų saugumas priklauso nuo leidėjo patikimumo, kurį atspindi reitingas. Jei reitingas nenustatytas, jų rizikingumą įvertinti yra gerokai sunkiau, ir tam reikalinga gili finansinė leidėjo analizė.

Konvertuojamos obligacijos – rečiau pasitaikanti vertybinių popierių rūšis. Šis tipas turi ir skolos, ir nuosavybės vertybinių popierių bruožų. Taip yra todėl, kad jos gali mokėti palūkanas kaip paprastos obligacijos, tačiau suėjus jų terminui, investuotojui pageidaujant, gali būti pakeistos į leidėjo akcijas, iš anksto nustatytu santykiu.

Obligacijų pajamingumas

Investuotojas prieš pirkdamas obligacijas, visuomet įvertins keletą šių vertybinių popierių charakteristikų: leidėjo riziką, trukmę, vertybinių popierių valiutą bei jų pajamingumą. Būtent pastarasis pasako kiek bus uždirbta vidutiniame metų laikotarpyje. (Plačiau apie tai: Ne visos obligacijos yra vienodos: obligacijų skaidymas pagal pelningumą ir riziką)

Net jei ir šie vertybiniai popieriai bus išpirkti greičiau nei per vienerius metus, pajamingumas visuomet skaičiuojamas metų laikotarpiui. Yra įvairių pajamingumo rodiklių, bet paprastai visas dėmesys skiriamas pelningumui iki išpirkimo (angl. yield to maturity), kuris įtraukia ir jų mokamą kuponą (palūkanas) ir skirtumą tarp pirkimo kainos bei jos nominalios vertės (išpirkimo kainos).

Antrinėje rinkoje parduodamų obligacijų pajamingumas gali būti ir didesnis, ir mažesnis už jų mokamas palūkanas. Jei rinkoje palūkanos augo, tuomet išleisti fiksuoto pajamingumo vertybiniai popieriai pigo, o tai reiškia, kad jų pajamingumas augo, ir jis bus didesnis nei kupono palūkanos.

Priklausomai nuo visų vertybinio popieriaus charakteristikų bei rinkos situacijos, jų pajamingumas gali svyruoti nuo 0% iki keliolikos procentų. Saugios, trumpalaikės obligacijos paprastai bus nedaug nutolę nuo bazinių palūkanų normų, o ilgalaikių rizikingų įmonių obligacijų pajamingumas gali nesunkiai viršyti ir 10% virš infliacijos – ypač jei finansų rinkose suirutė, kuomet rizikingesni vertybiniai popieriai patiria ženklius nuostolius.

Jei obligacijų pajamingumas siekia keliasdešimt procentų – galima stipriai suabejoti leidėjo galimybėmis išpirkti išleistus vertybinius popierius bei kitas skolas.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI