Investicinis GD

Trečios pakopos pensijų fondai (PF III) ir investicinis gyvybės draudimas (IGD) yra dvi skirtingos ilgalaikio investavimo priemonės, skirtos kaupti lėšas ateičiai, tačiau jų struktūra, rizika, mokesčiai ir teikiama nauda skiriasi.

Kalbant labai paprastai, PF III yra žymiai paprastesnė ir pigesnė investavimo priemonė nei IGD. Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia daugiau sprendimų laisvės bei greta investavimo siūlo ir sveikatos/gyvybės draudimą.

Trečios pakopos pensijų fondų lėšos paprastai investuojamos į akcijas ir obligacijas. Vienu metu konkrečioje valdymo įmonėje galima investuoti į vieną konkretų pensijų fondą. Taigi pensijų fonduose individualaus portfelio susiformavimo „laisvė” yra gana apribota. Tuo tarpu IGD dažniausiai suteikia galimybes įmokas išskaidyti ir klientas gali pasirinkti, kokiose kryptyse bus investuojamos jo įmokos. Yra variantų, kur per IGD galima investuoti ir ne tik į tradicines, bet ir alternatyvias turto klases, kaip pvz. NT ar auksas.

IGD atstovai taip pat dažnai akcentuoja, jog jų priemonė apima ne tik investavimą, bet ir draudimą. Visgi kaip rodo praktika, tokio „du viename” produkto reali nauda yra „sunkiai apčiuopiama”, mat draudimo įmonėms per ilgą laiką sumokamų valdymo/administravimo mokesčių ir įvairių atskaitymų suma dažnai gali būti net didesnė nei šios priemonės suteikiamos GPM lengvatos mokestinė nauda.

Norintiems apsidrausti sveikatą ar gyvybę, siekiant maksimalaus aiškumo ir paprastumo, greičiausiai parankiau draudimą ir investavimą atskirti. Dėl šios painiavos, į IGD priemonę galima investuoti ir nepasirenkant draudimo. Kitaip tariant, investuojama per investicinį gyvybės draudimą, kuris nesuteikia draudimo apsaugų. Realiai šis „investicinis draudimas be draudimo” egzistuoja tik dėl jo suteikiamų GPM lengvatų.