Investicinis burbulas

Esminės įžvalgos

• Investicinis burbulas susiformuoja tada, kai turto kaina atsiplėšia nuo realios ekonominės vertės.
• Burbulus dažniausiai maitina ne skaičiai, o žmonių psichologija – lūkesčiai, baimė praleisti galimybę ir masinis elgesys.
• Istorija rodo, kad burbulai kartojasi, keičiasi tik jų forma ir pasakojimas.

Kas iš tikrųjų yra investicinis burbulas?

Investicinis burbulas – tai situacija, kai tam tikro turto kaina kyla itin sparčiai ir ilgainiui tampa nebesuderinama su realiais ekonominiais rodikliais: pelnais, pajamomis ar realia paklausa. Kainą palaiko ne fundamentai, o tikėjimas, kad rytoj bus dar brangiau.

Tam tikrą laiką burbulas gali atrodyti visiškai pagrįstas. Kylanti kaina pati savaime tampa „įrodymu“, kad investicija gera. Tačiau kai pasitikėjimas pradeda svyruoti, kainos dažnai krenta taip pat greitai, kaip ir kilo.

Kodėl burbulai kartojasi?

Nors technologijos, rinkos ir instrumentai keičiasi, žmonių elgsena išlieka labai panaši. Kiekvienas burbulas prasideda nuo realaus pagrindo – naujos technologijos, ekonominio pakilimo ar struktūrinių pokyčių.

Problema prasideda tada, kai racionalūs argumentai palaipsniui pakeičiami pasakojimais apie „šį kartą viskas kitaip“. Būtent ši frazė istorijoje skambėjo beveik prieš kiekvieną didesnį burbulą.

Istoriniai pavyzdžiai: skirtingi laikai, tas pats scenarijus

XVII a. Olandijos tulpių manija tapo vienu pirmųjų dokumentuotų burbulų, kai tulpių svogūnėliai kainavo daugiau nei namai. XIX a. geležinkelių bumas, XX a. pabaigos „dot-com“ burbulas ar Japonijos nekilnojamojo turto rinka – visi šie atvejai turėjo realų ekonominį pagrindą, tačiau kainos išaugo gerokai greičiau nei reali vertė.

Net ir 2008 m. finansų krizė iš dalies kilo dėl per didelio tikėjimo, kad nekilnojamojo turto kainos negali kristi. Tai buvo ne technologinė, o psichologinė klaida.

Kai augimas atrodo begalinis

„Dot-com“ burbulo metu daugelis interneto įmonių neturėjo nei stabilaus verslo modelio, nei pelno, tačiau jų akcijos augo dešimtimis procentų per mėnesį. Investuotojai pirko ne todėl, kad suprato verslą, o todėl, kad bijojo likti nuošalyje.

Kai burbulas sprogo, didelė dalis tų įmonių dingo, o investuotojai suprato, kad augančios kainos nėra verslo pakaitalas.

Kaip atpažinti burbulo požymius?

Burbulai dažnai turi pasikartojančių ženklų. Vienas jų – argumentų supaprastėjimas: kainų augimas pradedamas aiškinti vien tuo, kad „paklausa didelė“. Kitas – vis plačiau į rinką ateinantys nepatyrę investuotojai, kuriems investavimas atrodo lengvas ir greitas.

Taip pat dažnai matomas didėjantis svertas, optimistinės prognozės be realių skaičių ir stiprus spaudimas „neatsilikti nuo kitų“.

Ar galima tiksliai numatyti burbulo sprogimą?

Ne. Burbulai gali išsilaikyti ilgiau, nei investuotojai tikisi. Net ir suprantant, kad kainos yra per aukštos, sunku pasakyti, kada nuotaikos pasikeis.

Dėl šios priežasties dauguma profesionalių investuotojų nesiekia tiksliai „pagauti burbulo viršūnės“. Vietoj to jie vertina riziką ir vengia pernelyg koncentruotų statymų.

Investiciniai burbulai ir ilgalaikis investuotojas

Ilgalaikiam investuotojui burbulai svarbūs ne tam, kad būtų iš jų greitai uždirbta, o tam, kad būtų išvengta didelių klaidų. Istorija rodo, kad didžiausi nuostoliai dažnai patiriami ne krizių metu, o būtent euforijos piko taškuose.

Supratimas, kaip formuojasi burbulai, padeda išlaikyti discipliną ir nepriimti sprendimų vien dėl masinio entuziazmo.

Apibendrinimas

Investiciniai burbulai nėra anomalija – jie yra finansų rinkų dalis. Keičiasi tik jų forma ir pasakojimai. Tie investuotojai, kurie supranta burbulų mechaniką, dažniausiai nebando būti protingesni už rinką, o tiesiog vengia situacijų, kuriose rizika akivaizdžiai pranoksta galimą grąžą.