Šiuolaikinėje ekonominėje sistemoje praktiškai visų finansinių instrumentų kaina yra apskaičiuojama atsižvelgiant į planuojamus ateities pinigų srautus. Tarkime investuojant į akcijas galima tikėtis dividendų bei pelno augimo, investuojant į obligacijas yra mokamos fiksuotos palūkanos, na o investuojant į nekilnojamą turtą galima gauti tam tikras nuomos pajamas ir pan. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)
Ar įmanoma panašiai apskaičiuoti aukso kainą? Deja ne. Priešingai anksčiau paminėtiems pavyzdžiams, įsigijus aukso luitų ar monetų juos reikia kažkur saugoti, tarkime išsinuomoti saugyklą, už kurią reikia mokėti tam tikrą mokestį. Taigi auksą galima būtų priskirti ne prie pajamas generuojančios, o prie tam tikras išlaidas patiriančios turto klasės.
Aukso išgavimo kaštai
Tačiau kalbant apie auksą galima būtų išskirti kitus du jo vertės nustatymo būdus. Pirmasis yra labai paprastas, t.y. kai aukso kaina apskaičiuojama pagal tai, kiek kainuoja jį išgauti. Pasaulinio aukso konsulo duomenimis šiuo metu išgauti vieną unciją aukso vidutiniškai kainuoja 1000 JAV dolerių.
Jei tarkime rinkoje aukso kaina smuktų žemiau šio lygių, aukso kasybos kompanijos greičiausiai nustotų kasusios auksą, nes tokia veikla taptų nuostolinga, na o dėl sumažėjusios pasiūlos aukso kaina pradėtų didėti. Tuo tarpu aukso kainai kylant, norinčių jį išgauti daugėja (atidaromos naujos, dar neeksploatuotos kasyklos) dėl to palaipsniui auga ir tauriojo metalo pasiūla, kas savo ruožtu gali paskatinti kainos smukimą kai didesnis kiekis metalo pasiekia rinką. (Plačiau apie tai: Aukso pasiūla ir paklausa)
Rinkos aukso standartas
Be pirmojo varianto yra ir antrasis aukso kainos įvertinimo metodas, kai pasaulyje arba konkrečioje šalyje esančio aukso bendra rinkos vertė yra prilyginama pasaulyje arba toje šalyje esančių pinigų masei. Taip yra daroma dėl labai paprastos priežasties – auksas labai ilgai atliko pinigų funkciją, o kai atsirado popieriniai pinigai, labai dažnai buvo taikomas vadinamas „aukso standartas“, t.y. kai popierinius pinigus galima būdavo iškeisti į tam tikrą kiekį aukso. Šiuo metu, kai popieriniai pinigai nėra „užtikrinti” auksu, kai kurie ekonomistai, analitikai bei investuotojai propaguoja „rinkos aukso standartą“.
Visų pirma kaip pavyzdį paanalizuokime JAV. Ši šalis pagal paskutinius 2014 metų duomenis turi 8133 tonas aukso, kas pagal paskutinę aukso rinkos kainą (1235 JAV dolerių už unciją) būtų lygu 323 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu pinigų kiekis šioje šalyje pagal paskutinius duomenis siekia 2500 mlrd. JAV dolerių. Taigi, vertinant pagal antrąjį metodą, t.y. „rinkos aukso standartą“ gauname, kad aukso kaina turėtų būti beveik 8 kartus didesnė, t.y. maždaug 9500 JAV dolerių už unciją. Tokiu atveju viso JAV laikomo aukso rinkos vertė prilygtų išleistų pinigų masei.
Tačiau užuot analizavus vienos šalies situaciją, galima pabandyti paskaičiuoti globaliai. Pagal paskutinius duomenis pasaulio centriniai bankai yra sukaupę 29000 tonų aukso, kas skaičiuojant pagal tą pačią kainą būtų lygu 1151 mlrd. JAV dolerių. Tuo tarpu paskutiniai duomenys apie pasaulyje esantį pinigų kiekį yra pakankamai seni (2009 metų), tuo metu jų bendra vertė buvo lygi maždaug 16000 mlrd. JAV dolerių. Taigi, vertinant aukso kainą pagal tą patį antrąjį variantą, tik šį kartą naudojant pasaulinius duomenis, gauname, kad tokiu atveju ji turėtų būti maždaug 14 kartų didesnė, t.y. maždaug 17000 JAV dolerių už unciją.
Tokie skaičiai atrodo tikrai įspūdingai, tačiau reikia nepamiršti esminės prielaidos, t.y. kad visi pasaulio ekonomikoje cirkuliuojantys pinigai turi būti lygūs centrinių bankų saugyklose gulinčiam auksui. Net jei ši prielaida yra teisinga, niekas negali tiksliai atsakyti į klausimą, kiek laiko praeis, kol aukso kaina pasieks tą „tikrąją“ vertę. Tuo tarpu jei ši prielaida visgi pasirodo klaidinga, tai nustatyti aukso kainą yra praktiškai neįmanoma ir ji turėtų priklausyti tik nuo žmonių noro jį įsigyti, o tai jau susiję su emocijomis, kurios gali labai greitai bei drastiškai pasikeisti. (Plačiau apie tai: Pagrindinės investuotojų emocijos: godumas, baimė ir viltis)
