Nuosavybės vertybiniai popieriai arba akcijos – tai finansinės priemonės, patvirtinančios dalyvavimą akciniame kapitale ir suteikiančios jų savininkui turtines (pvz., gauti dividendus) ir neturtines (pvz., teisę dalyvauti bendrovės valdyme) teises.
Akcijų tipai bei klasės
Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Bendrovės bankroto atveju privilegijuotųjų arba paprastųjų vardinių akcijų turėtojai turi teisę į įmonės turtą po to, kai bendrovė atsiskaito su obligacijų ir kitų skolos priemonių turėtojais, tačiau privilegijuotųjų akcijų savininkai turi pirmenybę paprastųjų vardinių akcijų savininkų atžvilgiu.
Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t. Išleidžiant įvairių klasių akcijas paprastai siekiama išlaikyti bendrovės steigėjų įtaką, suteikiant jiems daugiau balsų negu akcininkams, įsigijusiems vėlesnių emisijų kitų klasių akcijų.
Akcijų pelningumas bei rizika
Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Tarkime vienerių metų bėgyje bendrai šalies akcijų indeksas gali susvyruoti nuo -50% iki +100% ar dar daugiau, tuo tarpu atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna didesni. Investuojant į akcijas galima tikėtis gauti didesnį pelną negu pasirenkant indėlį arba perkant skolos vertybinius popierius, tačiau taip pat kyla didesnė rizika patirti nuostolių dėl informacijos trūkumo apie įmonių veiklos rezultatus.
Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan. (dažniausiai šis investavimo būdas vadinamas “spekuliavimu”).
Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 – 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių. (Plačiau apie tai: Kas sudaro investicijų į akcijas grąžą?)
Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma. Tuo tarpu kalbant apie šalis, daug daugiau likvidumo galima tikėtis labiau išsivysčiusiose šalyse, nei mažose bei smulkias finansų rinkas turinčiose.
