Nuo 2026 m. bus galima pasitraukti iš II pakopos pensijų kaupimo. Sprendimą „likti ar išeiti” rekomenduojame priimti racionaliai. Tam sukūrėme specialią SKAIČIUOKLĘ, kurią rasite paspaudę šią nuorodą!

Palūkanos

Palūkanos

palukanos 1068x712

Esminės įžvalgos

  • Palūkanos yra pinigų kaina laike – atlygis už tai, kad šiandien pinigais naudosis kitas.
  • Jos atspindi riziką, infliaciją ir alternatyvias galimybes.
  • Palūkanų pokyčiai daro įtaką beveik visoms investavimo priemonėms – nuo indėlių iki akcijų rinkų.

Kas iš tikrųjų yra palūkanos?

Palūkanos – tai kaina, kuri mokama už galimybę naudotis pinigais tam tikrą laiką. Kai skolinatės pinigus, mokate palūkanas. Kai skolinate – jas gaunate. Iš esmės tai atlygis už laiką ir riziką.

Šis principas egzistuoja šimtmečius ir yra viena pagrindinių finansų sistemos ašių. Be palūkanų nebūtų nei paskolų, nei investicijų, nei paskatos atidėti vartojimą ateičiai.

Kodėl palūkanos egzistuoja?

Pagrindinės priežastys yra trys. Pirma – laikas. Pinigai šiandien verti daugiau nei tie patys pinigai rytoj. Antra – rizika. Skolintojas niekada neturi absoliučios garantijos, kad pinigai bus grąžinti. Trečia – alternatyva. Jei pinigus galima panaudoti kitur, skolinti juos pigiai tiesiog neapsimoka.

Būtent šių veiksnių derinys lemia, kodėl vienos paskolos kainuoja beveik nieko, o kitos – labai brangiai.

Palūkanos ir infliacija

Svarbu atskirti nominalias ir realias palūkanas. Nominali palūkanų norma rodo, kiek pinigų gaunate, tačiau reali grąža priklauso nuo infliacijos. Jei palūkanos yra 3 %, o infliacija 5 %, realiai jūsų perkamoji galia mažėja.

Tai ypač aktualu indėliams ir konservatyvioms investicijoms. Istorija rodo, kad ilgais laikotarpiais žemos palūkanos kartu su infliacija tyliai „suvalgo“ kapitalo vertę, net jei sąskaitoje skaičiai atrodo stabilūs.

Palūkanų normos ir centriniai bankai

Didelę įtaką palūkanoms daro centriniai bankai. Keisdami bazines palūkanų normas, jie reguliuoja ekonomikos tempą – skatina skolinimąsi ir vartojimą arba, priešingai, juos stabdo.

2022–2023 m. laikotarpis tapo geru pavyzdžiu, kaip spartus palūkanų normų kilimas paveikia visą finansų sistemą. Brango paskolos, krito obligacijų kainos, o akcijų rinkos patyrė didesnius svyravimus. Tai parodė, kad palūkanos yra ne tik teorinis terminas, bet realus veiksnys, darantis įtaką kiekvienam investuotojui.

Kaip palūkanos veikia investicijas?

Palūkanų normos veikia skirtingas turto klases nevienodai. Kai palūkanos kyla, naujai leidžiamos obligacijos tampa patrauklesnės, o senesnių obligacijų kainos krenta. Akcijų rinkose didesnės palūkanos dažnai mažina augimo įmonių vertinimus, nes būsimos pajamos diskontuojamos griežčiau.

Tuo tarpu indėliai ir pinigų rinkos priemonės palūkanų kilimo laikotarpiais tampa patrauklesnės, nes pradeda siūlyti apčiuopiamą grąžą.

Ar palūkanos gali būti „per geros“

Ilgą laiką, ypač po 2008 m. krizės, investuotojai priprato prie itin žemų palūkanų. Skolinimasis buvo pigus, o rizikingesnės investicijos atrodė vienintelė alternatyva. Kai palūkanos pradėjo kilti, daugelis rinkos dalyvių buvo priversti pervertinti savo strategijas.

Tai dar kartą priminė, kad palūkanų ciklai keičiasi, o investavimo sprendimai turi būti priimami galvojant ne apie dabartinę, o apie viso ciklo aplinką.

Palūkanos ir ilgalaikis investuotojas

Ilgalaikiam investuotojui palūkanos nėra signalas nuolat keisti strategiją, tačiau jos padeda suprasti, kokioje ciklo stadijoje yra rinka. Supratimas, kaip veikia palūkanos, leidžia ramiau vertinti rinkų svyravimus ir priimti labiau pagrįstus sprendimus.

Apibendrinimas

Palūkanos yra pinigų kaina laike ir viena svarbiausių finansų sistemos dalių. Jos daro įtaką tiek kasdieniams sprendimams, tiek ilgalaikėms investavimo strategijoms. Suprasdami, kaip jos veikia, investuotojai gali geriau valdyti riziką ir realistiškiau vertinti grąžos galimybes.