Ribotos rizikos fondai

Esminės įžvalgos

• Hedge fondai – tai sudėtingos investavimo struktūros, naudojančios nestandartines strategijas, finansinį svertą ir išvestines priemones.
• Jų rezultatai labai priklauso nuo konkrečios strategijos: vieni siekia sumažinti svyravimus, kiti – maksimalios grąžos.
• Istorija rodo, kad hedge fondai gali tiek apsaugoti kapitalą, tiek sukelti labai didelius nuostolius, todėl jie dažniausiai skirti profesionaliems investuotojams.

Kas yra hedge fondai?

Hedge fondai (iš angl. hedge – apsidrausti) dažnai vadinami investavimo pasaulio „laboratorijomis“. Tai fondai, kuriems leidžiama taikyti strategijas, neprieinamas tradiciniams investiciniams fondams ar ETF. Jie gali skolintis pinigų, naudoti finansinį svertą, prekiauti išvestinėmis priemonėmis, užimti tiek „long“, tiek „short“ pozicijas ir aktyviai išnaudoti rinkos netobulumus.

Svarbu suprasti, kad pats pavadinimas nereiškia mažos rizikos. Kai kurie hedge fondai iš tiesų siekia sumažinti portfelio svyravimus, tačiau kiti sąmoningai prisiima didesnę riziką mainais už potencialiai didesnę grąžą.

Strategijų įvairovė: nuo apsaugos iki agresijos

Hedge fondų pasaulis itin platus. Vieni fondai bando „išlyginti“ portfelio svyravimus ir uždirbti stabiliai nepriklausomai nuo rinkos krypties, kiti aktyviai vaikosi maksimalios grąžos, o dar kiti specializuojasi labai siaurose nišose.

Geras pavyzdys – 2008 m. finansų krizė. Kai dauguma rinkų krito, dalis hedge fondų, lažinosi prieš JAV nekilnojamojo turto rinką, uždirbo reikšmingą pelną. Tačiau tuo pačiu metu nemažai kitų fondų patyrė didžiulius nuostolius, nes jų strategijos rėmėsi prielaidomis, kurios krizės metu tiesiog nepasiteisino.

Tai puikiai parodo, kad hedge fondų rezultatai priklauso ne nuo pačios struktūros, o nuo konkrečių sprendimų ir jų įgyvendinimo.

Kai viskas atrodo stabilu… iki kol nebeatrodo

Vienas dažniausiai cituojamų pavyzdžių – 1998 m. žlugęs fondas Long-Term Capital Management (LTCM). Jį valdė Nobelio premijos laureatai ir itin patyrę finansų specialistai. Fondas ilgą laiką rodė puikius rezultatus, tačiau naudojo didžiulį finansinį svertą.

Kai rinkose įvyko netikėti pokyčiai, nuostoliai tapo tokie dideli, kad fondą teko gelbėti centrinio banko ir didžiųjų finansų institucijų pagalba. Ši istorija dažnai minima kaip priminimas, kad net sudėtingiausi modeliai neapsaugo nuo netikėtumų.

Mokesčiai ir paskatos

Dauguma hedge fondų taiko ne tik valdymo mokestį, bet ir sėkmės mokestį, kuris dažniausiai siekia apie 20 % nuo uždirbto pelno. Tai reiškia, kad fondų valdytojai turi stiprią finansinę paskatą siekti aukštos grąžos.

Tačiau ilgalaikiam investuotojui tai taip pat reiškia, kad net ir gerais metais reikšminga pelno dalis atitenka fondo valdytojams. Istoriniai duomenys rodo, kad po mokesčių nemaža dalis hedge fondų ilguoju laikotarpiu neaplenkia paprastų rinkos indeksų.

Kodėl hedge fondai laikomi rizikingais?

Didžiausia rizika slypi sudėtingume. Tikroji rizika dažnai nėra akivaizdi iš pirmo žvilgsnio, o strategijos gali būti sunkiai suprantamos net patyrusiems investuotojams. Ilgus metus stabiliai veikiantis fondas gali per trumpą laiką patirti labai didelį nuosmukį, jei pasikeičia vienas esminis rinkos veiksnys.

Papildomą riziką didina ir tai, kad hedge fondai dažnai yra mažiau reguliuojami nei tradiciniai fondai. Dėl silpnesnės priežiūros istorijoje ne kartą pasitaikė atvejų, kai investuotojai susidūrė su neskaidriomis struktūromis ar net atviromis aferomis.

Tokiems fondams taikoma mažesnė investuotojų apsauga, jie ne taip griežtai stebimi bei reglamentuojami. Dėl šių priežasčių būtent tarp tokių fondų dažniausiai pasitaiko užslėptos finansinės piramidės ar kitos finansinės aferos. (Plačiau apie tai: Stambiausios finansinės piramidės bei „ponzi“ schemos)

Kam hedge fondai tinka (ir kam – ne)?

Hedge fondai paprastai skirti profesionaliems investuotojams, turintiems didelį kapitalą, patirtį ir gebėjimą suprasti sudėtingas rizikas. Daugumai privačių investuotojų jie nėra nei būtini, nei optimalūs.

Ilgalaikėje perspektyvoje daugelis investuotojų, perėję per kelias krizes, grįžta prie paprastesnių sprendimų – plataus rinkos fondų, diversifikacijos ir disciplinos. Istorija rodo, kad būtent šis derinys dažniausiai užtikrina stabilesnius rezultatus.

Apibendrinimas

Hedge fondai gali būti labai skirtingi – nuo santykinai konservatyvių iki itin agresyvių. Jie siūlo lankstumą ir galimybę siekti aukštos grąžos, tačiau kartu reikalauja didelės patirties ir tolerancijos rizikai. Daugumai ilgalaikių investuotojų racionalesnis pasirinkimas išlieka skaidrios, pigios ir lengvai suprantamos investavimo priemonės.