Ribotos rizikos fondai (geriausiai žinomi kaip „hedge“ fondai) – tai investiciniai fondai, besiremiantys nestandartine investavimo filosofija bei priemonėmis. Tokie fondai gali naudoti finansinį svertą (skolintas lėšas), išvestines finansines priemones ir kitus, daugumai paprastų investuotojų, neprieinamus metodus.
„Hedge“ fondas gali būti tiek ir saugesnis už įprastinį investicinį fondą, tiek ir daug rizikingesnis, priklausomai nuo fondo stiliaus bei strategijos.
Plačiau
Kadangi šių fondų pavadinimas kilęs iš anglų kalbos žodžio „hedge“, kuris savo esme reiškia apsaugą bei rizikos apribojimą, gali susidaryti klaidinga prielaida, jog išvestinės priemonės šiuose fonduose naudojamos tik apsisaugojimui nuo rizikos.
Deja, realybėje tokių fondų rizika labai įvairi ir dažnai nėra lengvai suprantama. Būtent todėl ribotos rizikos fondai platinami tik profesionaliems investuotojams (individualūs asmenys labai retai atitinka šią kategoriją).
Šių fondų įvairovė pasaulyje labai didelė, ir jų tikslai būna ganėtinai skirtingi: jei vieni fondai siekia stabilizuoti investicijų grąžą, antri atvirkščiai – stengiasi ją maksimizuoti. Treti ieško neefektyvios rinkos suteikiamų galimybių ar apsiriboja tam tikromis turto rūšių ar sprendimų nišomis. Dauguma „hedge“ fondų taiko sėkmės mokestį (dažniausiai 20% nuo pelno).
Kadangi ribotos rizikos fondai tokie skirtingi, sunku juos apibendrinti. Visgi, net ir tos strategijos, kurios pasiteisino daugelį metų vieną dieną gali sužlugti (pvz. jei rėmėsi fiksuotu valiutos kursu, kuris vieną dieną buvo pakeistas) ir priversti investuotojus patirti didžiulius nuostolius ar prarasti visas investuotas lėšas.
Tokiems fondams taikoma mažesnė investuotojų apsauga, jie ne taip griežtai stebimi bei reglamentuojami. Dėl šių priežasčių būtent tarp tokių fondų dažniausiai pasitaiko užslėptos finansinės piramidės ar kitos finansinės aferos. (Plačiau apie tai: Stambiausios finansinės piramidės bei „ponzi“ schemos)
