Su akcijomis susietos obligacijos (SASO) – tai skolos vertybiniai popieriai, kurių palūkanos priklauso nuo pasirinkto akcijų indekso vertės svyravimo. Paprastai šios obligacijos siejamos ne su tam tikromis akcijomis, o su pasaulyje gerai žinomais akcijų indeksais.
SASO išpirkimo suma tiesiogiai priklauso nuo to, kaip pakinta akcijų indeksas, su kuriuo šios obligacijos yra susietos. Skirtingai nuo tiesioginių investicijų į akcijas, investicijos į tokias obligacijas yra draudžiamos akcinės bendrovės. Bendrovė garantuoja, kad, net ir kritus akcijų indekso vertei, obligacijų išpirkimo metu jų savininkams bus išmokėta ne mažiau, nei sudaro obligacijų nominalioji vertė.
Investuotojai, įsigydami su akcijomis susietų obligacijų, gali tikėtis akcijų rinkai būdingos investicijų grąžos, o ji dažniausiai būna didesnė nei investuojant į fiksuotųjų palūkanų obligacijas. Tačiau prieš įsigydamas SASO investuotojas turėtų įvertinti riziką, kuri būdinga tik SASO emisijoms.
Pagrindiniai dalykai, į kuriuos turėtų atkreipti dėmesį investuotojas
SASO emisijos kaina. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar SASO emisijos kaina yra didesnė už obligacijos nominaliąją vertę, t.y. ar ji yra su priemoka.
Priemoka už obligacijas gali būti skirta investavimo koeficientui padidinti ir į obligacijų išpirkimo kainą neįskaičiuojama.
Investavimo koeficientas parodo, kiek akcijų indekso pokytis turės įtakos SASO prieaugiui. Skaičiuojant SASO prieaugį, akcijų indekso pokytis dauginamas iš investavimo koeficiento.
Akcijų indekso vertei padidėjus, obligacijų savininkas jų išpirkimo metu gaus obligacijos nominaliąją vertę ir prieaugį, priklausantį nuo investavimo koeficiento dydžio ir akcijų indekso pokyčio, o jeigu su obligacijomis susieto indekso galutinė vertė lygi indekso pradinei vertei arba ji yra sumažėjusi, obligacijų išpirkimo dieną investuotojui išmokama tik obligacijos nominalioji vertė.
Reikia įvertinti ir tai, kad obligacijų pelningumas yra skaičiuojamas ne nuo obligacijų įsigijimo kainos, o nuo nominaliosios vertės. Esant teigiamam akcijų indekso, su kuriuo yra susietos obligacijos, pokyčiui, obligacijos su priemoka prieaugis bus didesnis nei obligacijos be papildomos priemokos, bet jis gali būti mažesnis negu už obligacijas papildomai sumokėta priemoka, todėl investicijų grąža būna neigiama.
Jeigu obligacijų platinimo laikotarpis yra ilgas, tai jų platinimo metu obligacijų įsigijimo kainai gali būti taikoma nuolaida (diskontas). Tai reiškia, kad obligacijų emisijos kaina priklauso nuo obligacijų įsigijimo dienos (platinimo pradžioje obligacijų kaina būna mažesnė, ji kiekvieną dieną didėja).
SASO įsigijimo mokestis. Tarp emisijos sąlygų gali būti nustatyta ir sąlyga investuotojui papildomai sumokėti įsigijimo mokestį, skaičiuojamą nuo įsigyjamų SASO nominaliosios vertės. Šis mokestis yra laikomas emitento pajamomis, todėl skaičiuojant investicijos grąžą reikia žinoti, kad investuotojui šis mokestis nebus grąžintas.
Indeksas (indeksų portfelis), su kuriuo yra susietos obligacijos. Kuo daugiau padidėja indeksas, su kuriuo yra susietos obligacijos, tuo didesnį jų prieaugį gauna investuotojas. Informaciją apie indekso pokyčius galima rasti obligacijas leidžiančio emitento interneto svetainėje, taip pat indeksu prekiaujančių vertybinių popierių biržų arba indeksą skaičiuojančios agentūros interneto svetainėse (jų adresai paprastai nurodomi obligacijų emisijos prospektuose).
Investavimo koeficientas – tai koeficientas, parodantis, kokia akcijų indekso vertės padidėjimo dalis atitenka obligacijos savininkui
Metodas, kurį taikant skaičiuojama indekso galutinė reikšmė. Jei galutinė indekso reikšmė nustatoma pagal vieną konkrečios datos indekso reikšmę, tai SASO yra rizikingesnės nei obligacijos, kurių indekso galutinė reikšmė yra lygi kelių indekso reikšmių aritmetiniam vidurkiui. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kaip apskaičiuojamas indeksų reikšmių vidurkis. Vienas jo skaičiavimo metodas yra toks, kai indekso galutinė reikšmė nustatoma pagal indekso reikšmę, fiksuojamą kiekvieną paskutinių vienų obligacijų galiojimo metų mėnesį, kitas – kai indekso reikšmės fiksuojamos kas ketvirtį visą obligacijų galiojimo laikotarpį. SASO pajamingumas labai priklauso nuo indekso galutinės reikšmės nustatymo metodo. Pavyzdžiui, indekso vertei kylant, pelningesnės būna tos SASO, kurių indeksų reikšmės fiksuojamos obligacijų galiojimo pabaigoje, tačiau tais atvejais, kai indekso vertė iš pradžių kyla, o paskui krinta, pelningesnės būna tos obligacijos, kurių indekso reikšmės fiksuojamos visą SASO galiojimo laikotarpį.
Obligacijų likvidumas. Šiuo metu SASO Vilniaus vertybinių popierių biržoje neprekiaujama, todėl gali būti sunku jas parduoti kitiems investuotojams. Paprastai obligacijų emisijos sąlygose būna numatyta, kad investuotojai įsigytas obligacijas galės parduoti jas išleidusiam emitentui. Antrinėje rinkoje SASO pirkimo ir pardavimo kaina gali būti ir mažesnė, ir didesnė už nominaliąją vertę – tai priklauso nuo akcijų indekso vertės pokyčių.
Investuotojas prieš įsigydamas obligacijas būtinai turi susipažinti su obligacijų emisijos prospektu. Prospekte nurodomos visa išleidžiamų obligacijų savybės, informacija apie emitentą, jo finansinę būklę, aprašoma su emitentu ir obligacijomis susijusi rizika. Patvirtinti obligacijų prospektai skelbiami emitento, kuris viešai platina šias obligacijas, interneto svetainėje.
Su SASO susiję rizikos veiksniai
Prieš investuodamas į SASO investuotojas turėtų įvertinti su šiomis obligacijomis susijusią riziką. Trumpai aptarsime pagrindines rizikos rūšis.
Priemokos rizika. Priemoka už obligacijas į obligacijų išpirkimo kainą neįskaičiuojama, todėl rizikuojate prarasti sumokėtą priemoką.
Obligacijų įsigijimo mokestis. Šis mokestis laikomas emitento pajamomis, todėl reikia nepamiršti to, kad investuotojui šis mokestis nebus grąžintas.
Likvidumo rizika. SASO antrinė rinka yra nelikvidi, todėl prieš investuodami turite įvertinti tai, kad į SASO lėšos investuojamos iki išpirkimo.
Nenumatyti įvykiai ir prieaugio skaičiavimo rizika. Jeigu atsiranda nenumatytų įvykių (sustabdoma prekyba akcijomis, kurios naudojamos skaičiuojant indeksą, agentūra nusprendžia neskaičiuoti indekso ir kt.) arba padidėja pasirinkimo sandorio rizikos valdymo sąnaudos, emitentas nustato indekso uždarymo reikšmę arba pakeičia prieaugio apskaičiavimo tvarką ar jos dydį, vadovaudamasis Tarptautinės apsikeitimo sandorių ir išvestinių finansinių priemonių asociacijos (ISDA) patvirtintomis „2002 ISDA akcijų išvestinių finansinių priemonių apibrėžimų“ taisyklėmis. Tai reiškia, kad emitentas gali išmokėti mažesnę nei obligacijų išleidimo metu nustatyta tvarka apskaičiuotą prieaugio sumą arba jos iš viso nemokėti.
Piniginių lėšų įšaldymo rizika. Jei indekso galutinė vertė, palyginti su pradine verte, nepadidėja, investuotojas obligacijų išpirkimo metu atgauna tik nominaliąją obligacijų vertę.
Emisijų anuliavimo rizika. Tarp obligacijų emisijos sąlygų gali būti nustatyta, kad obligacijų emisija gali būti laikoma neįvykusia ir anuliuota, jei, pasibaigus platinimo terminui, investavimo koeficiento reikšmė būtų nustatyta mažesnė nei prospekte nurodyta mažiausia investavimo reikšmė arba obligacijų būtų išplatinta mažiau nei obligacijų emisijos prospekte nurodytas minimalus platinamų obligacijų kiekis. Tokiu atveju, pasibaigus platinimui, investuotojui grąžinama obligacijų nominalioji vertė. Jei SASO įsigijimo metu buvo papildomai sumokėta priemoka ir įsigijimo mokestis, tai šie mokesčiai investuotojui grąžinami be jokių atskaitymų.
