Klasikinės taisyklės duoda vieną skaičių — tarsi ateitis būtų žinoma. Ši skaičiuoklė rodo, kas iš tiesų nutinka skirtingais scenarijais.

Keturi konkretūs privalumai:

1. Monte Carlo simuliacija, ne vidurkis. Vietoj vienos prielaidos („rinka augs 7% per metus”) paleidžiame 2 500 scenarijų su realiais istoriniais duomenimis — gerais ir blogais dešimtmečiais, krizėmis, atsigavimais. Rezultatas: ne „turėsi X €”, o „86% scenarijų pinigų užteks”.

2. Sodros pensija įvertinta. 4% taisyklė ignoruoja valstybinę pensiją. Lietuvoje Sodra nuo 65 m. vidutiniškai dengia ~750 €/mėn — tai reiškia, kad reikalingas portfelis gali būti 20–60% mažesnis, priklausomai nuo tavo išlaidų lygio.

3. Barista / dalinis darbas. Jei po „išėjimo” planuoji dirbti savo malonumui už 500–1 000 €/mėn, reikalingas portfelis dar labiau sumažėja. Tradicinės formulės šito neįvertina.

4. Ilgas horizontas. 4% taisyklė sukurta 30 metų horizontui. Jei išeini 40–50 metų, horizontas gali būti 45–50 metų — tuomet saugi norma yra arčiau 3.3–3.5%, o portfelio poreikis išauga. Skaičiuoklė tai automatiškai įvertina pagal tavo amžių.

Dauguma internetinių įrankių (NetWorthify, WalletBurst, Lightyear ir kt.) skaičiuoja paprastai: fiksuota grąžos prielaida (pvz., „7% per metus”) + vienas atsakymas (pvz., „750k €”). Tai labai netikslu — realybėje rinkos svyruoja, ir lemiamą reikšmę turi sequence of returns rizika (jei pirmus 10 metų sekasi blogai, planas gali žlugti).

Mūsų skaičiuoklė vietoj vieno skaičiaus rodo galimų rezultatų pasiskirstymą iš 2 500 scenarijų, paremtų realiais istoriniais duomenimis (1976–2026). Atsakymas — ne „turėk X eurų”, o „su kokia tikimybe tavo planas pavyks”. Plius — modeliuojame Lietuvos mokesčius (III pakopa, investicinė sąskaita), o ne JAV.

Monte Carlo — tai metodas, kai vietoj vieno prognozuojamo scenarijaus paleidžiame tūkstančius atsitiktinių variantų ir žiūrime, kiek iš jų pavyksta. Mūsų skaičiuoklė vykdo 2 500 simuliacijų per ~175 ms, kiekvieną kartą imdama atsitiktinius istorinius rinkos langus (block bootstrap metodas — išlaikomos realios sezoninės priklausomybės).

Kodėl tai svarbu? Nes vidutinė grąža nieko nesako apie tikrą riziką. Du planai gali turėti vienodą vidutinę grąžą, bet vienas pavyksta 90% atvejų, o kitas — 50%. Pirmasis yra realiai įgyvendinamas, antrasis — beveik loterija. Monte Carlo parodo šitą skirtumą.

Skaičiuoklė naudoja realius istorinius rinkos duomenis nuo 1976 sausio iki 2026 sausio (50 metų):

• Pasaulio akcijos — MSCI World Index / MSCI AC World Index
• Pasaulio obligacijos — Bloomberg Global Aggregate Index
• JAV infliacija — FRED CPI (Consumer Price Index)

Tai apima realias krizes — 1970-ųjų stagfliacija, 1987 m. Black Monday, 2000 m. dot-com žlugimas, 2008 m. finansų krizė, 2020 m. COVID-19, 2022 m. infliacija. Niekas neišlygintа — gauni „purviną” realybę, ne išgrąžintą „tipišką grąžą”.

Barista FIRE — kompromisinis variantas tarp pilno išėjimo iš darbo ir įprasto gyvenimo. Idėja: sukauki mažesnį portfelį (~40% mažesnį už klasikinį FIRE), bet dirbi puse etato ar užsiimi mėgstama, mažiau apmokama veikla (dėstymas, kūryba, konsultacijos). Dalinis darbas dengia dalį išlaidų, kita dalis ateina iš portfelio.

Kam tinka? Daugumai Lietuvos žmonių realiausias kelias — nes pilnam FIRE Lietuvos algomis sukaupti per 30 m. yra sunku, o Barista leidžia laisvę pasiekti 5–10 metų anksčiau. Plius išlieka identitetas, prasmingas užsiėmimas ir antrasis pajamų srautas — diversifikacija prieš rinkos kritimus.

Visi tavo įvedami skaičiai įrankyje (ėmimo suma, įnašas, palikimas) yra šiandienos pinigais, t.y. dabartinės perkamosios galios. Skaičiuoklė automatiškai pridės infliaciją kiekvienam mėnesiui per visą simuliacijos horizontą — pagal tikrą JAV CPI istoriją kiekvienam iš 2 500 scenarijų.

Praktiškai tai reiškia: jei nurodai 1 500 €/mėn ėmimą, kiekvienais metais nominaliai gausi vis didesnę sumą (kad perkamoji galia liktų ta pati). Portfelio vertė pabaigoje taip pat rodoma realiais (deflacionuotais) eurais — tu matai tikrąją vertę, ne pavadintą „popierinę” sumą po 30 metų.

Šie du režimai Lietuvoje veikia visiškai skirtingai — ir skaičiuoklė juos atskirai modeliuoja:

III pakopa turi lengvatinį mokestį, bet tik nuo ~60 m. amžiaus ir su 5 m. stažu. Anksti imant — 15% GPM nuo prieaugio. Investicinė sąskaita (IS) — nuo 2025 m. naujas režimas: mokestis tik už pelno dalį, kai išimi viršijantį kaštų bazę. Veikia kitaip nei III, leidžia anksčiau išimti be papildomo apmokestinimo.

Daugeliui FIRE siekiančių jaunesnių žmonių (anksti norinčių pasitraukti) investicinė sąskaita yra patogiau — nereikia laukti 60 m. Bet III pakopa gali tikti kaip papildoma „pensijos” pusė strategijos. Skaičiuoklėje gali persijungti tarp režimų ir palyginti rezultatus pagal savo amžių ir planą.

Lietuvoje Sodra yra realus saugumo tinklas, kurio ignoruoti negalima — nes tai keičia, kiek kapitalo reikia. Skaičiuoklė įtraukia Sodros senatvės pensiją kaip atskirą pajamų srautą nuo nurodyto pensinio amžiaus (default — 65 m., vidutinė pensija 750 €/mėn pagal 2026 duomenis).

Praktiškai tai veikia taip: pasiekus pensinį amžių, Sodros išmoka dengia dalį tavo ėmimo poreikio, todėl iš portfelio reikės imti mažiau. Tai reiškia, kad reikalingas FIRE kapitalas gali būti 20–40% mažesnis nei klasikinis „metinės išlaidos × 25”. Pensiją gali įjungti / išjungti ir pakeisti sumą — pažiūrėk, kaip pasikeičia tavo planas su ja ir be jos.

Trumpas atsakymas — dažnai taip, jei pradedi pakankamai anksti. Pvz., 30 m. žmogus, kuris investuoja 800 €/mėn į pasaulines akcijas iki 55 m., istoriškai sukauptų ~480k € (mediana, realiais eurais). To pakanka Barista FIRE su ~1 500 €/mėn ėmimu + Sodros pensija nuo 65 m.

Bet tai labai priklauso nuo tavo amžiaus, pradinio kapitalo ir gyvenimo lūkesčių. Vėlyvas startas (pvz., 45 m.) reikalauja didesnio mėnesinio įnašo ar kuklesnio plano. Tikslų atsakymą savo situacijai gausi šioje skaičiuoklėje per kelias minutes — pakeisi parametrus ir pamatysi, su kokia tikimybe tavo planas veikia.