Greičiausiai sutiksite su teiginiu, kad konstruktyvus ateities planavimas yra vienas svarbiausių tvarios visuomenės komponentų. Kalbant filosofiškai, tai tam tikras dialogas su ateitimi, o geriausiai perpratę jos principus bėgant laikui apdovanojami įvairiomis privilegijomis ir finansinė laisvė trofėjų sąraše užima tikrai ne paskutinę vietą. Bet kuris kelias iki šio tikslo tiesiausias?
„McKinsey Global Institute“ duomenimis, viso pasaulio finansinis turtas 2010 m. siekė apie 212 trln. JAV dolerių, o visų investicinių aktyvų (be nekilnojamojo turto) apimtis sudarė apie 150 trln. JAV dolerių. Daugiau nei puse viso investicinio turto valdo tradiciniai, pavyzdžiui, pensijų bei draudimo, fondai.
Atrodytų logiška, kad efektyviausias būdas investuoti ir kaupti lėšas ateičiai yra būtent tokiuose fonduose, kurie atitinka šiuos kriterijus: 1) diversifikacija – fonduose jūsų investicijos gali būti smulkiai išskaidytos; 2) paprastumas – nereikia jokių specifinių žinių, tik pervedi pinigus į fondą ir iškart tampi investuotoju; 3) likvidumas – dauguma neprofesionalams prieinamų fondų investicinius vienetus į grynuosius pinigus iškeis dar tą pačią savaitę. Tai sėkmingo investavimo pamatas. (Plačiau apie tai: Investiciniai fondai – populiariausia ir efektyviausia finansinė priemonė)
Nuo pirmųjų investicijų valdymo žingsnių egzistuoja ir ketvirtas, svarbiausias, argumentas – rinkos pulso pajutimas. Gerai mokamas fondo valdytojas kartu su mikroekonomistų, makroekonomistų ir analitikų komanda iš ilgo sąrašo atrenka „turinčius didžiausią potencialą“ vertybinius popierius. Elementaru – visus domina tik geriausios investicijos, tad kam nukreipti pinigus į perspektyvos neturinčias įmones? Bet tikrasis klausimas, kurį vertėtų užduoti, dar paprastesnis. Ar tradiciniams akcijų fondams, kurie stengiasi aplenkti savo palyginamuosius indeksus, pavyksta atrinkti geresnes bendroves? Konsultantai jums nė nemirktelėjus į tai atsakys dviem žodžiais: Warren Buffett.
Šio asmens istorija ir jo investicijų rezultatai gerai žinomi. Per daugiau nei 50 metų trunkančią investuotojo karjerą jo investicijų vidutinė metinė grąža siekė per 20%. Įvertinus ilgametę pagrindinio JAV akcijų indekso S&P 500 metinę grąža, kuri nesiekia nė 10%, šis rezultatas iš tiesų įspūdingas. (Plačiau apie tai: Kaip Warren Buffett tapo turtingiausiu žmogumi pasaulyje?)
O kaip sekasi ne tokiems žinomiems fondų valdytojams? Jei ne dvigubai, tai bent keliais procentais daugelis jų šį indeksą turėtų aplenkti. Juk į S&P 500 indeksą patenka tiek „blogos“, tiek ir „geros“ įmonės, tad pagrindinė užduotis yra išvengti pačių prasčiausių.
Vieną išsamesnių analizių, kaip investavimo profesionalams sekasi varžytis su palyginamaisiais indeksais, savo knygoje yra pateikęs John C. Bogle. Pavyzdžiui, 1970 metais JAV veikė 355 fondai, o iki 2005-ųjų išgyveno 132. Iš sugebėjusių išlikti 60 indekso aplenkti neįstengė (kasmet atsiliko po daugiau nei 1%), 48 augo panašiai kaip indeksas ir tik 24 fondai jį kasmet lenkė daugiau nei 1%.
Tad daugiau nei 80% fondų valdytojų indekso, kurį sudaro tiek „geros“ tiek „blogos“ įmonės, pranokti nepavyko. „American Century Investments“ tyrimai rodo, kad 1980 – 2008 m. daugiau nei pusė visų fondų palyginamąjį indeksą pralenkė tik 9 metus iš 29. O tikimybė, kad fondas palyginamąjį indeksą pranoks trejus metus iš eilės, siekė tik apie 15%.
Investuoti būtina, bet tai reikia daryti racionaliai ir geresnė priemonė už indeksus atkartojančius fondus (ETF) praktikoje retai pasitaiko. Vienas didžiausių pranašumų yra žemos jų valdymo sąnaudos – ETF, palyginti su aktyviai „geresnes“ akcijas atrenkančiais fondais, gali išsiskirti iki 10 kartų mažesnėmis sąnaudomis. Be to, investuodami į paprasčiausią pasaulio akcijų ETF, kurio metinės valdymo išlaidos siekia vos 0.2%, savo portfelį būsite išskaidę ne per kelias dešimtis įmonių, bet per daugiau nei tūkstantį visame pasaulyje gerai žinomų bendrovių. Savo investiciją paversti pinigais galėsite vienu mygtuko paspaudimu ar paskambinę makleriui.
O kaip W. Buffett? Atsakymas juodu ant balto – jo kasmečiame „Berkshire Hathaway“ laiške investuotojams, kuriame jis pateikia paprastą rekomendaciją, kaip našle likusiai žmonai patartų investuoti paveldėtus pinigus: „10% portfelio investuoti į trumpo termino valstybines obligacijas, o likusią dalį – į itin mažų sąnaudų S&P 500 indekso fondą.“
Skamba nuobodžiai? Nenusiminkite – investavimas skirtas bėgantiems ilgas distancijas. Daugiau ir pigesnio adrenalino rasite lažybų kontorose.
