Obligacijos – ką reikia žinoti?
Obligacija – tai skolos vertybinis popierius, arba investuotojo paskola akcinei bendrovei. Investuotojas skolina akcinei bendrovei iš anksto nustatytomis sąlygomis ir sutartam laikotarpiui. Jam pasibaigus, bendrovė grąžina pasiskolintą pinigų sumą (išperka obligaciją) ir už leidimą naudotis investuotojo pinigais jam sumoka palūkanas. Mokamos palūkanos priklauso nuo nustatytų sąlygų, jos gali būti mokamos skirtingai: visos iš karto grąžinant paskolą (išperkant obligaciją), arba, jei obligacijos terminas yra ilgas, per keletą kartų, atsižvelgiant į nustatytas sąlygas. Obligacijos dažnai vadinamos fiksuotųjų pajamų vertybiniais popieriais, nes investuotojas žino, kokią sumą jis gaus.
Pagrindinės obligacijų savybės yra šios:
- obligacijos nominalioji vertė – iš anksto nustatyta suma, kurią investuotojas skolina bendrovei, pirkdamas vieną obligaciją;
- obligacijų išpirkimo data – laikas, kai bendrovė turi grąžinti investuotojui jo paskolintą pinigų sumą;
- palūkanų norma – bendrovės mokamos palūkanos už pasiskolintas lėšas. Dažniausiai jos skaičiuojamos kaip nominaliosios vertės procentas.
Be šių savybių, investuotojui reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitas iš anksto numatytas sąlygas. Pavyzdžiui, bendrovė gali turėti teisę išpirkti obligaciją nepasibaigus terminui. Tokia pati teisė gali būti suteikta ir investuotojui, t.y. investuotojas gali turėti teisę reikalauti, kad bendrovė išpirktų obligaciją nepasibaigus išpirkimo terminui. Tačiau net ir tuo atveju, kai tokia teisė nėra nustatyta, investuotojui nebūtina laukti išpirkimo termino pabaigos. Jis kada panorėjęs gali parduoti vertybinius popierius kitam investuotojui.
Akcinė bendrovė gali skolintis ne iš vieno, o iš daugelio investuotojų, tokiomis pačiomis sąlygomis, taip sukaupdama pinigų kiekį, būtiną verslui plėtoti.
Kas leidžia obligacijas?
Obligacijas gali leisti akcinės bendrovės arba valstybės vardu – Vyriausybė. Lietuvoje obligacijas leidžia akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės ir vyriausybė.
Kodėl obligacijos perkamos?
Asmuo, investavęs į obligacijas, gali planuoti būsimas įplaukas – grąžinamą sumą ir palūkanas. Jis iš anksto žino, kada paskolinti pinigai bus grąžinti ir kada bus išmokamos palūkanos. Patogu ir tai, kad investuotojui nebūtina laukti obligacijos išpirkimo datos – jis obligaciją gali bet kada parduoti kitam investuotojui, tuo tarpu paprastą paskolą nėra lengva parduoti.
Kokių būna obligacijų?
Įmonių obligacijos
Fiksuotųjų palūkanų obligacija – tai obligacija, kurią įsigyjantis investuotojas žino, kokio dydžio palūkanos jam bus sumokėtos. Pavyzdžiui, jei jis nusiperka trejų metų termino 100 eurų nominaliosios vertės obligaciją, kurios metinė palūkanų norma yra 5.0%, jis trejiems metams skolina 100 eurų ir už tai kiekvienais metais gaus po 5 eurus; po trejų metų jam bus grąžintas 100 EUR. Palūkanų mokėjimo terminai būna aptarti ir nustatyti iš anksto – palūkanos gali būti mokamos visos iškart, išperkant obligacijas, kartą per metus, nustatytais laikotarpiais.
Diskontuotoji obligacija – tai fiksuotųjų palūkanų obligacija, bet ji parduodama pigiau už nominaliąją vertę, o išperkama sumokant sumą, lygią nominaliajai vertei, taip išpirkimo metu sumokamos ir visos palūkanos. Pavyzdžiui, investuotojas nusiperka vienų metų trukmės 3.0% metinių palūkanų diskontuotąją obligaciją, kurios nominalioji vertė yra 100 eurų. Ją pirkdamas jis moka ne 100 eurų, o 97.09 eurus. Po metų bendrovė išperka obligaciją už 100 eurų ir taip investuotojui sumoka ir palūkanas. Obligacijos kaina šiuo atveju priklauso ir nuo palūkanų normos ir nuo jos įsigijimo dienos.
Kintamųjų palūkanų obligacija – tai obligacija, kurią įsigyjantis asmuo negali tiksliai apskaičiuoti būsimos palūkanų sumos, bet jam nurodoma formulė, pagal kurią, suėjus palūkanų mokėjimo terminui, bus apskaičiuojamos jo gautinos palūkanos. Nurodytoje formulėje paprastai būna vienas kintamasis dydis, jo tiksli reikšmė nustatoma palūkanų mokėjimo dieną. Pavyzdžiui, nurodymas, kad metinės palūkanų normos dydis yra „LIBOR 6 mėn. + 1 proc.“, reiškia, kad skaičiuojant palūkanas bus pasitelkiamas LIBOR indeksas – palūkanų mokėjimo dieną bus žiūrima, kokiu procentu tarpbankinėje rinkoje Londono bankai vienas kitam skolina pinigus pusei metų, ir prie tos sumos bus pridedamas 1.0%. Taigi, kiekvieną palūkanų mokėjimo datą investuotojo gaunama palūkanų suma keičiasi.
Konvertuojamoji obligacija – tai obligacija, kai, atėjus obligacijos išpirkimo laikui, vietoj paskolintos sumos investuotojas gauna ne pinigus, o atitinkamą skaičių bendrovės akcijų. Dažnai investuotojui suteikiama teisė pasirinkti, ar gauti akcijas, ar paskolintą pinigų sumą. Kartais iš anksto tiksliai įvardijama, kiek akcijų investuotojas gaus už vieną obligaciją. Obligacijos galiojimo laikotarpiu investuotojui mokamos palūkanos.
Valstybės išleidžiamos obligacijos
Šiuo atveju skolinasi ne bendrovė, o valstybė. Būtent ji prisiima įsipareigojimą iš anksto sutartu terminu išpirkti obligaciją ir sumokėti nustatytas palūkanas. Manoma, kad valstybės išleidžiamos obligacijos yra saugesnės ar net visiškai saugios, nes valstybės visada vykdo įsipareigojimus, t.y. laiku išperka obligacijas ir moka palūkanas (priklauso nuo valstybės). Tik išimtiniais atvejais – dėl perversmų ar įvairių kataklizmų – valstybės obligacijų išpirkimas gali būti atidėtas. Todėl valstybės obligacijos ir laikomos saugiomis, už jas paprastai mokamos mažesnės palūkanos nei už bendrovių išleidžiamas obligacijas. (Plačiau apie tai: Ne visos obligacijos yra vienodos: obligacijų skaidymas pagal pelningumą ir riziką)
Valstybės vardu vyriausybės išleidžiamos obligacijos vadinamos vyriausybės vertybiniais popieriais. Lietuvos Vyriausybės vertybiniai popieriai yra vyriausybės obligacijos, iždo vekseliai ir taupymo lakštai. (Plačiau apie tai: Vyriausybės vertybiniai popieriai)
Obligacijos, kurių išpirkimo terminas ilgesnis nei vieni metai, yra vadinamos vyriausybės obligacijomis. O tos, kurių išpirkimo terminas yra trumpesnis nei vieni metai, vadinamos iždo vekseliais. Tiek Lietuvos Vyriausybės obligacijas, tiek iždo vekselius gali įsigyti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Abiejų rūšių vyriausybės vertybiniai popieriai gali būti ir fiksuotųjų, ir kintamųjų palūkanų. Lietuvos Vyriausybė išleistus vertybinius popierius platina ir Lietuvoje, ir užsienyje.
Atskira vyriausybės vertybinių popierių rūšis – vadinamieji taupymo lakštai. Tai vyriausybės obligacijos, skirtos tik fiziniams asmenims, jos skatina gyventojus taupyti. Taupymo lakštų antrinė apyvarta negalima, tačiau investuotojas gali pirma laiko pareikalauti išpirkti taupymo lakštus, jei tai numatyta emisijos sąlygose.