Ką dauguma pradedančiųjų investuotojų žino apie investavimą į obligacijas? Visų pirma tai, kad obligacijos yra viena iš saugiausių investicijų, t.y. investavus į obligacijas galima tikėtis fiksuotų metinių palūkanų, na o kadangi obligacijos yra saugios, tai apie piniginius nuostolius niekas nekalba. Toks požiūris Lietuvoje susiformavo dėl to, kad pagrindinės obligacijos, į kurias galima investuoti ir kurios yra pasirenkamos dažniausiai – tai būtent Lietuvos Respublikos išleidžiamos valstybinės obligacijos (šalies bankroto tikimybė yra daug mažesnė, negu kad įmonių, atitinkamai jos yra ir saugesnės). Tuo tarpu įmonės obligacijų Lietuvoje praktiškai niekas neleidžia (iki 2008 metų buvo tam tikrų bandymų, tačiau ne visi buvo sėkmingi), t.y. toks pinigų skolinimosi būdas nėra paplitęs.
Ar visos obligacijos yra vienodos?
Tačiau reikia suvokti, kad obligacijų, kaip ir akcijų, gali būti labai įvairių, skirtis ne tik jų tikėtinas pelningumas, tačiau atitinkamai ir rizika, todėl toliau šiame straipsnyje pabandysime pateikti pagrindinius jų skirtumus, bei pateiksime metodą, kaip paprastai nustatyti, ar pasirinktos obligacijos yra saugios ar rizikingos.
Visų pirma paanalizuokime, kokiais pjūviais galima skirstyti obligacijas? Kadangi yra gana daug skirtingų metodų, žemiau pateiksime kelis pagrindinius. Taigi, visų pirma obligacijos yra skirstomos atsižvelgiant į jų išleidėję, t.y. dažniausiai tai bus arba valstybė arba įmonė. Jei tarkime lygintume tos pačios šalies išleistas obligacijas, su toje šalyje veikiančios įmonės obligacijomis, tai dažniausiai bus taip, kad valstybinės obligacijos bus vertinamos kaip saugesnės, o jų pelningumas mažesnis, nei toje šalyje veikiančių įmonių. To priežastis būtų labai paprasta – investuotojai šalies galimą bankrotą vertina kaip mažesnės tikimybės įvykį, negu kad konkrečios įmonės bankrotą.
Kalbant apie valstybines obligacijas, jos atitinkamai dar gali būti skirstomos į išsivysčiusių šalių, kaip pavyzdžiui JAV, Vokietija, Australija ir pan., bei besivystančių šalių, kaip pavyzdžiui Brazilija, Rusija ar Lietuva, obligacijas. Dažniausiai bus taip, kad išsivysčiusių valstybių obligacijos investuotojų bus vertinamos kaip saugesnės nei besivystančių šalių, atitinkamai tokių obligacijų pelningumas bus mažesnis. To priežastis paprasta – besivystančiose šalyse dažniausiai galima įžvelgti daug daugiau įvairiausių rizikos veiksnių, kaip pavyzdžiui nestabili politinė ar ekonominė aplinka, įvairiausi barjerai, nuosavybės teisės, likvidumas ir pan., o už papildomas rizikas investuotojai visada reikalauja rizikos premijos.
Kalbant apie įmonių obligacijas, jos atitinkamai dar gali būti skirstomos į stambių ir saugių bei smulkių ir rizikingų kompanijų obligacijas. Vėlgi, lyginant toje pačioje šalyje veikiančias dvi bendroves, iš kurių viena yra stambi, ilgą laiką veikianti bei pelninga bendrovė, o antra yra smulki, dar tik ieškanti savo kelio, tačiau galimai perspektyvi, natūralu kad pirmosios bendrovės išleistos obligacijos bus vertinamos kaip saugesnės, o jų pelningumas bus mažesnis. Tuo tarpu mažesnės įmonės bankroto tikimybė yra daug didesnė, dėl to ir investuotojų reikalaujamos palūkanos bus aukštesnės.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, antras obligacijų skirstymo būdas būtų pagal jų terminą. Dažniausiai yra išskiriamos trumpo, vidutinio ir ilgo termino obligacijos. Prie trumpo termino obligacijų būtų priskiriamos tokios, kurių terminas iki išpirkimo yra iki 5 metų. Vidutinio termino obligacijos dažniausiai būna nuo 5 iki 10 metų. Na o tos obligacijos, kurių terminas viršija 10 metų dažniausiai klasifikuojamos kaip ilgo termino. Ką toks klasifikavimas galėtų reikšti? Esant normalioms sąlygoms, dažniausiai bus taip, kad trumpo laikotarpio obligacijos bus vertinamos kaip sąlyginai saugesnės nei vidutinio ar ilgo termino obligacijos, tačiau atitinkamai jų pelningumas bus sąlyginai mažiausias. Ilgėjant terminui iki išpirkimo auga nežinomybė dėl ateities arba kitais žodžiais tariant rizika, dėl ko natūralu kad investuotojai reikalaus ir didesnės kompensacijos arba didesnių palūkanų.
Obligacijų matrica
Žemiau esančiame paveiksle pabandysime pateikti matricą, kaip visas obligacijas galima būtų suskirstyti į tam tikras grupes pagal jų terminą bei pelningumą (riziką).
Kaip matome, vertikalioje skalėje yra obligacijos terminas, tuo tarpu horizontalioje skalėje yra pelningumas. Pastarasis rodiklis yra sąlyginis. Taip yra dėl to, kad obligacijų pelningumas kaip ir rinkos palūkanų normos keičiasi kasdien, todėl negalima parašyti konkrečių procentų. Reikia žinoti tai, kad norint žinoti, koks pelningumas turėtų būti priskiriamas prie vidutinio ar aukšto, visų pirma reikia žinoti, koks yra mažas pelningumas. Šioje vietoje, kaip atskaitos tašką reikėtų naudoti pačių saugiausių valstybių, kaip pavyzdžiui JAV ar Vokietijos, trumpiausio termino obligacijų pelningumą. Šiuo metu jis yra artimas 0%, tačiau būna momentų, kai jis gali siekti 3, 5 ar net 10%. (Plačiau apie tai: Kokie buvo pastarojo šimtmečio valstybinių obligacijų pelningumai?)
Kokias obligacijas pasirinkti?
Taigi, kaip galima pastebėti iš aukščiau pateikto paveikslo, prie pačių saugiausių obligacijų reikėtų priskirti trumpiausio termino išsivysčiusių šalių valstybines obligacijas, kurių pelningumas taip pat bus pats mažiausias. Tokio tipo obligacijos yra priimtiniausios patiems konservatyviausiems investuotojams, kurių tikslas yra kapitalo išsaugojimas. Tuo tarpu prie pačių rizikingiausių obligacijų galima būtų priskirti besivystančiose šalyse veikiančių smulkių bendrovių ilgo termino obligacijas. Investuojant į tokias obligacijas dažniausiai rizika bus panaši kaip ir investuojant į akcijas, t.y. nuostolių tikimybė yra ganėtinai didelė, tačiau atitinkamai ir tikėtinas vidutinis pelningumas gali būti 3 – 5% didesnis nei pačių saugiausių obligacijų. Tokio tipo obligacijos tinka tik agresyviai nusiteikusiems investuotojams, kurie nebijo patirti ženklių nuostolių siekdami didesnės grąžos. (Plačiau apie tai: Investavimas į besivystančių rinkų obligacijas)
Na ir pabaigai pateiksime sąrašą, kokius žingsnius reikėtų atlikti, prieš investuojant į obligacijas. Gal tai padės išvengti nemalonių bei brangiai kainuojančių klaidų:
1) išsiaiškinkite, kokias palūkanas galima gauti investuojant į pačių saugiausių valstybių obligacijas (tai sužinosite pinigų kainą).
2) jei investuojate į valstybines obligacijas, įsivardinkite ar norite investuoti į išsivysčiusių ar į vis dar besivystančių šalių obligacijas.
3) jei investuojate į įmonių obligacijas, išsiaiškinkite, ar ta įmonė yra stambi, stabiliai bei ilgai veikianti kompanija, ar smulki bei rizikinga bendrovė.
4) na ir galiausiai nusistatykite, kokio termino obligacijas planuojate įsigyti.
