Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai

0
13849

makroekonomika 1200x800Dauguma investuotojų, priimdami galutinį sprendimą investuoti, nori žinoti, kokia šiuo metu yra konkrečios šalies ar regiono ekonominė padėtis. Trumpai tariant, visi mes norime žinoti, ar artimiausiu metu ekonominė situacija bus palanki investavimui ar ne. Siekiant atsakyti į šį bei kitus klausimus pradedame analizuoti įvairiausius makroekonominius rodiklius, kaip pavyzdžiui šalies bendrąjį vidaus produktą (BVP), nedarbo lygį, infliaciją, palūkanų normas ir pan. Šiame straipsnyje kaip tik ir pateiksime plačiausiai naudojamus makroekonominius rodiklius bei kaip jie dažniausiai grupuojami.

Gamybos rodikliai

Šiai rodiklių grupei priskiriama: bendrasis vidaus produktas, nacionalinės pajamos, vartojimo lygis, išlaidos, bendrovių pelnai ir pan. Kaip jau buvo galima suprasti, ši rodiklių grupė apibūdina bendrą šalies ekonominę situaciją. Dažniausiai šalies situacija vertinama teigiamai, jei šalies BVP didėja, bendrovių pajamos ir pelnai auga arba dar geriau, kai jų augimo tempas didėja. Tuo tarpu priešinga situacija dažniausiai turėtų būti vertinama neigiamai.

Darbo rinkos rodikliai

Šiai rodiklių grupei priskiriama: nedarbo lygis, išdirbtų valandų skaičius, valandinis ar mėnesinis uždarbis, darbo produktyvumas ir pan. Visi šie rodikliai apibūdina konkrečios šalies darbo rinkos situaciją. Dažniausiai mažėjantis nedarbo lygis, didėjantis darbuotojų skaičius, didesnis išdirbamų valandų skaičius bei augantis darbo produktyvumas turėtų būti vertinami kaip teigiami ženklai. Tuo tarpu priešinga situacija, be abejo, turėtų būti vertinama neigiamai.

Verslo aktyvumas

Šiai rodiklių grupei priskiriama: industrinė gamyba, pajėgumų išnaudojimas, nauji statybų užsakymai, pardavimai, sukauptos atsargos ir pan. Visi šie rodikliai apibūdina verslo aktyvumą ir daugelio investuotojų yra stebimi daug akyliau nei tarkime gamybos rodikliai. Taip yra pagrinde dėl to, kad dažniausiai jie apie besikeičiančią ekonominę šalies situaciją informuoja gerokai anksčiau.

Bendra verslo situacija turėtų būti vertinama teigiamai, jei gamyba auga, pajėgumų išnaudojimas didėja, gaunama daugiau naujų statybos užsakymų ar mažėja atsargos. Priešinga situacija turėtų būti vertinama kaip neigiamas ženklas.

Kainų lygio rodikliai

Šiai rodiklių grupei priskiriama: vartotojų bei gamintojų kainų indeksai ir pan. Minėti rodikliai apibūdina įvairiausių prekių ir paslaugų kainų pokyčius, kaip pavyzdžiui maisto produktų, energetikos ar transporto. Dažniausiai stabiliai bei neženkliai augančios kainos (iki 3% kasmet) yra vertinamos kaip normalus reiškinys. Tačiau jei kainų augimo tempas įgauna didesnį pagreitį, traktuojama, kad tai jau „nesveika“ infliacija, kuri ekonomiką gali privesti prie perkaitimo, o galiausiai ir recesijos.

Priešingai, mažėjančios prekių ir paslaugų kainos (tokia situacija vadinama „defliacija“) daugelio vartotojų galėtų būti vertinamos kaip teigiamas reiškinys, tačiau kaip bebūtų keista, mažėjančios kainos dažniausiai yra daug didesnis blogis nei nedidelė infliacija.

Pinigų rinkos rodikliai

Šiai rodiklių grupei priskiriama: pinigų kiekis, pinigų apyvartos greitis, bankų išduoti kreditai, palūkanų normos, obligacijų pajamingumas, akcijų kainos ir pan. Visi šie rodikliai apibūdina šalies finansinę situaciją. Dažniausiai kaip teigiamą ženklą reikėtų laikyti stabiliai didėjančią pinigų masę bei augantį jų apyvartos greitį, didėjantį išduodamų kreditų skaičių (sumą) bei mažas palūkanas. Tokia finansinė situacija byloja apie didelį finansų sistemos likvidumą, kuris yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nusakančių sveiką ekonomiką.

Taigi aukščiau buvo pateiktas ganėtinai platus skirtingų makroekonominių rodiklių sąrašas. Kiekvienas investuotojas šioje vietoje turėtų užduoti labai logišką klausimą – kokia man iš to nauda? Ar žinodamas visų šių rodiklių paskutines reikšmes, pokyčius bei tendencijas aš galėsiu priimti teisingesnius investicinius sprendimus? Atsakymus į šiuos bei kitus klausimus pateiksime kituose straipsniuose apie makroekonomiką. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI