Kai jau žinome, kokia maža buvo investicijų į auksą ilgalaikė grąža, turėtų kilti klausimas: „O kodėl apskritai auksą reikėtų įtraukti į bendrą investicijų portfelį?“ Toliau pateiksime keturias priežastis kodėl? (Plačiau apie tai: Istoriniai aukso kainos pelningumai)
Visų pirma – auksas yra pati geriausia investicijų portfelio diversifikavimo bei rizikos sumažinimo priemonė. Turbūt nerasite kitos turto klasės, kuri taip menkai koreliuotų su kitomis pagrindinėmis turto klasėmis. Jeigu akcijų kainos koreliuoja su ekonomikos ciklu, obligacijų kainos su rinkos palūkanų normų judesiais, tai auksas į skirtingus ekonominius kintamuosius kaskart gali sureaguoti skirtingai. Vienu periodu aukso kaina gali brangti kartu su akcijomis ar obligacijomis, tuo tarpu kitu periodu galima pastebėti absoliučiai priešingą situaciją.
Kaip yra išsireiškęs vienas investuotojas – jei akcijų, obligacijų ar nekilnojamo turto kainos judesius dar kažkiek galima prognozuoti, tai aukso kainos absoliučiai ne. Būtent dėl tokios menkos koreliacijos su kitomis turto klasėmis auksas ir yra labai gera portfelio diversifikavimo priemonė. (Plačiau apie tai: Diversifikuoto investicijų portfelio formavimas)
Antra priežastis – apsauga nuo infliacijos ir valiutų nuvertėjimo. Kaip jau žinote, auksas labai dažnai buvo naudojamas kaip popierinės valiutos „garantas“, todėl būtent aukso santykis su popierinėmis valiutomis yra ypatingas. Dažniausiai yra pastebima tokia tendencija – jei didėja infliacija, kitaip tariant pinigų kiekis, aukso kaina taip pat yra linkusi didėti.
Trečia priežastis – apsidraudimas nuo finansinių kataklizmų. Auksas, ypač aukso luitai ir monetos, yra labai mėgstamas tokių investuotojų, kurie prognozuoja finansų rinkų „apokalipsę“. Be abejo, ta apokalipsė nebūtinai turi ateiti, tačiau yra pastebima įdomi tendencija, kad tuo metu kai pasaulio ekonomika išgyvena rimtą krizę ir finansų rinkoms yra „piešiamos“ paskutinės dienos, dažniausiai nemaža dalis lėšų keliauja būtent į „geltonąjį“ metalą (ir ginklus).
Na ir paskutinis, tačiau ne ką mažiau svarbus veiksnys yra tai, kad auksas neturi kredito, arba kitaip tariant bankroto, rizikos. Jau žinome, kad valstybės ir įmonės gali bankrutuoti, o tokiu atveju jų išleistos obligacijos ar akcijos taptų bevertės. Tuo tarpu pats auksas bankrutuoti negali ir jei jo nepavogs (čia yra kita rizika, kuri ne tokia aktuali obligacijoms ir akcijoms), tikėtina, kad jis išlaikys bent jau kažkokią vertę.
Dėl visų aukščiau paminėtų priežasčių, net ir didžiausi aukso skeptikai sutinka, kad tam tikrą dalį investicijų portfelio paskirti šiai turto klasei yra logiška. Vieni rekomenduoja aukso pozicijai paskirti vos 2%, kai tuo tarpu kiti iki 25% bendro investicijų portfelio lėšų. (Plačiau apie tai: Ilgalaikio investavimo strategija – „Amžinasis portfelis“)
