Investavimas į žaliavas

0
3552

zaliavos 1 1200x800Dauguma investuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, į žaliavas investuoja arba labai nedaug, arba su šia turto klase net nėra susipažinę. Pagrindinės to priežastys būtų kelios. Visų pirma investavimą į žaliavas dauguma vertina kaip ypač sudėtingą procesą, o kiti net nežino kaip tą galima būtų padaryti.

Taip pat yra manančių, kad investuojant į žaliavas per ilgą laikotarpį neįmanoma pasiekti tokios grąžos, kaip pavyzdžiui investuojant į akcijas ar nekilnojamą turtą, o patiriama rizika yra tokia pati arba netgi didesnė. Visi šie teiginiai iš dalies yra teisingi, tačiau visada reikėtų stengtis pažvelgti šiek tiek giliau.

Prieš pradėdami gilintis į esminius klausimus, visų pirma išsiaiškinkime, kas yra tos žaliavos. Taigi, kai yra kalbama apie investavimą į žaliavas, visada galvojama apie žaliavų krepšelį, kurį sudaro tam tikri žaliavų sektoriai: energetikos, agrokultūrų, industrinių ar tauriųjų metalų. Kapstant dar giliau galima rasti tokių žaliavų kaip nafta, dujos, kviečiai, kukurūzai, cukrus, medvilnė, varis, auksas ir pan.

Kaip turbūt dauguma jau supratote, šiuos produktus mes tiesiogiai ar netiesiogiai vartojame kiekvieną dieną: ryte valgome kukurūzų dribsnius, į darbą važiuojame automobiliu, kuriam reikia kuro, tam pačiam automobiliui pagaminti sunaudojama daug vario bei energijos, žiemą mūsų gyvenamas patalpas šildo deginamos dujos, o daugumos drabužių sudėtyje yra medvilnės ir pan.

Taigi, kai smulkiau pasigiliname, suprantame, kad žaliavos yra praktiškai kiekvieno vartojamo produkto pagrindinė sudedamoji dalis. Todėl natūralu, kad pasaulyje, augant gyventojų skaičiui bei produktų suvartojimui didėja ir tam tikrų žaliavų paklausa bei jų kainos.

Investavimo į žaliavas būdai

Jei jau nusprendėme investuoti į žaliavas, iš karto kyla paprastas klausimas – kaip tą padaryti? Ar įsigyti kuro cisterną, aukso luitą, kavos pupelių priekabą, o gal yra kitų būdų? Dažniausiai yra išskiriami trys pagrindiniai investavimo į žaliavas būdai.

Pirmas variantas, kaip buvo paminėta anksčiau, galima įsigyti fizines arba realias žaliavas, pvz. aukso monetas ar luitus, tačiau toks būdas nėra pats tinkamiausias investuojant į energetines ar agrokultūrų grupės žaliavas, nes tarkime dauguma žemės ūkio produktų turi tam tikrą galiojimo terminą, plius visas žaliavas reikės kažkur sandėliuoti, o tai papildomai kainuos. Kitas minusas, perkant fizines žaliavas dažniausiai reikės gana didelės pradinės sumos, o tai nėra priimtina daugumai ypač pradedančiųjų investuotojų.

Antras variantas – galima investuoti į žaliavų ateities sandorius (angl. futures), tačiau šis metodas reikalauja daug žinių bei griežto rizikos valdymo dėl naudojamo sverto. Čia taip pat reikėtų paminėti, kad žaliavų ateities kainos gali nesutapti su dabarties kainomis, todėl gali skirtis ir galutiniai investavimo rezultatai. Plius, norint susiformuoti išskaidytą žaliavų krepšelį, reikėtų pirkti daug skirtingų ateities sandorių, kas vėlgi reikalautų didelės pradinės sumos.

Na ir galiausiai pats paprasčiausias ir daugumai investuotojų efektyviausias investavimo į žaliavas būdas – investavimas į žaliavų investicinius fondus, kurie savo ruožtu dažniausiai investuoja ne į fizines žaliavas, o į žaliavų ateities sandorius (išimtis būtų aukso bei sidabro investiciniai fondai, kur dauguma jų investuoja į minėtų metalų luitus). (Plačiau apie tai: Investiciniai fondai – populiariausia ir efektyviausia finansinė priemonė)

Dauguma žaliavų fondų tiesiog stengiasi atkartoti pasirinktą žaliavų indeksą, kuris dažniausiai yra sudarytas iš anksčiau paminėtų keturių žaliavų sektorių: energetikos, agrokultūrų, industrinių bei tauriųjų metalų. Tarkime žemiau pateikiamas gana plačiai naudojamo Thomson Reuters/Jefferies CRB žaliavų indekso pasiskirstymas pagal skirtingas žaliavų grupes. (Plačiau apie tai: Ar visi žaliavų indeksai yra vienodi?)

Zaliavu indekso sudetis

Investuojant į tokį žaliavų indeksą atkartojantį fondą, be abejo, yra patiriamos tam tikros papildomos išlaidos, kaip pavyzdžiui mokamas valdymo mokestis, tačiau nereikia sukti galvos, kaip įsigyti tarkime 20 skirtingų žaliavų ateities sandorių, kokiomis proporcijomis tą daryti, kaip dažnai perbalansuoti portfelį, plius galima pradėti investuoti nuo daug mažesnių sumų, nei perkant tarkime aukso monetas arba konkrečios žaliavos ateities sandorius ir pan.

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*