Verslo ciklai

0
4046

Surinkus bei išstudijavus daugybę skirtingų makroekonominių rodiklių daugumai kyla klausimas, ką su jais visais daryti, kaip jie gali padėti man, kaip investuotojui, priimti teisingesnius investicinius sprendimus? (Plačiau apie tai: Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai)

Vienas iš galimų sprendimo būdų – pagal visus šiuos rodiklius įsivertinti, kokioje verslo ciklo stadijoje šiuo metu yra ekonomika, ir atsižvelgiant į ciklo stadiją, didesnę investicijų portfelio dalį nukreipti į tas turto klases ar finansines priemones, kurioms konkrečioje stadijoje sekasi geriausiai.

Kokios išskiriamos verslo ciklo stadijos?

Dažniausiai verslo ciklas yra suskirstomas į 4 pagrindines ciklo stadijas: plėtrą, lėtėjimą, nuosmukį bei atsigavimą. Iš pradžių ekonomika veikia pilnu pajėgumu, tačiau laikui bėgant persisotina ir pradeda vėsti, kartais tai pereina į gana rimtą „atšalimą“, kitaip tariant recesiją, tačiau kad ir koks rimtas būtų nuosmukis, ekonominė situacija anksčiau ar vėliau stabilizuojasi bei po truputi įgauna pagreitį ir vėl visas ciklas kartojasi iš naujo. Grafiškai verslo ciklą galima atvaizduoti taip:

verslo ciklas 1200x800

Toliau pateikiame kiekvienos verslo ciklo stadijos trumpą apibūdinimą, t.y. kaip tuo metu atrodo skirtingi makroekonominiai rodikliai bei ką sufleruoja rinkų sentimentas.

Plėtra

Pirmoji – plėtros stadija, turbūt yra pati maloniausiai daugumai mūsų. Šioje stadijoje pagrindiniai makroekonominiai rodikliai atrodo labai pozityviai – įmonių veikla yra pelninga, gamyba plečiasi, infliacija iš lėto auga, pajėgumų išnaudojimas auga, dažniausiai kyla ir gaunamas atlyginimas. Taip pat ir bendras sentimentas šioje stadijoje yra teigiamas – vartotojų pasitikėjimas didėja, finansų patarėjai pabrėžia ekonomikos pakilimą, akcijų kainos kyla ir pagrinde dėl to pinigai “plaukia” iš obligacijų į akcijas.

Tačiau reikia prisiminti, kad būtent plėtros stadijoje, kai viskas atrodo „super“, pasirodo pirmieji susirūpinimo dėl infliacijos ženklai. Na o analizuojant centrinių bankų vykdomą politiką, tai šioje stadijoje centriniai bankai dažniausiai būna neutralūs, trumpo laikotarpio palūkanos nekinta, o ilgo laikotarpio palūkanos būna aukštesnės nei trumpo, t.y. vis dar matome normalią palūkanų normų kreivę.

Lėtėjimas

Dauguma žmonių plėtros stadijoje pradeda galvoti, kad toks geras gyvenimas tęsis amžinai. Tačiau realybė ta, kad po plėtros stadijos anksčiau ar vėliau prasideda lėtėjimas. Keisčiausia tai, kad šioje stadijoje pagrindiniai makroekonominiai rodikliai vis dar atrodo ganėtinai pozityviai – gamybos bei pajėgumų išnaudojimo lygis aukštas, darbo užmokestis auga, atrodytų kad pasaka tęsiasi be galo. Tačiau žvelgiant iš rinkų sentimento pusės galima pastebėti pirmuosius perspėjimo ženklus – infliacija kelia didelį susirūpinimą, ir nors finansų patarėjai vis dar pabrėžia pakilimą, atsiranda perspėjimų (dažniausiai iš centrinių bankų) apie ekonomikos perkaitimą, o akcijų kainos jau kuris laikas nebekyla arba net pradeda smukti.

Kalbant apie pinigų politiką, būtent lėtėjimo stadijoje centriniai bankai, matydami infliacijos keliamą grėsmę, pradeda „vėsinti“ ekonomiką, trumpo laikotarpio palūkanos kyla, ilgo laikotarpio palūkanos tampa mažesnės nei trumpo, kitaip tariant palūkanų normų kreivė po truputi “invertuojasi”. Būtent pastarasis reiškinys labai dažnai perspėja apie gresiančią rimtą ekonominę krizę.

Nuosmukis

Iš lėtėjimo stadijos ekonomika dažnai, tačiau nebūtinai visada, pereina į nuosmukio stadiją, arba kitaip tariant recesiją. Tai turbūt pati nemaloniausia verslo ciklo stadija, nes atrodo, kad viskas tik blogėja ir nematyti jokios šviesos „tunelio gale“. Pagrindiniai makroekonominiai rodikliai atrodo ganėtinai prastai – įmonių pelnai krenta, gamybos apimtys traukiasi, nedarbas auga, tačiau infliacija jau nebe problema.

Šioje ciklo stadijoje analizuojant rinkų sentimentą galima pastebėti labai panašų vaizdą – darbo rinkos naujienos neigiamos, vartotojų pasitikėjimas smunka, finansų patarėjai pradeda akcentuoti saugumą, akcijų kainų kritimas įgauna pagreitį ir investuotojai, bijodami dar didesnių nuostolių, ieško saugumo todėl šioje stadijoje pinigai “keliauja” iš akcijų į obligacijas. Kalbant apie pinigų politiką, nuosmukio stadijoje centriniai bankai pradeda ekonomikos “skatinimo” programas, trumpo ir ilgo laikotarpio palūkanos pradeda mažėti, palūkanų normų kreivė po truputi “normalizuojasi”, t.y. ilgo laikotarpio palūkanų norma vėl tampa didesnė nei trumpo laikotarpio.

Atsigavimas

Tačiau, kad ir koks galingas nuosmukis bebūtų, ekonomika anksčiau ar vėliau „išsivalo“, stabilizuojasi ir pradeda po truputi atsitiesinėti. Taigi kaip jau supratome, anksčiau ar vėliau prasideda ekonomikos atsigavimas. Ir nors šioje stadijoje dauguma pagrindinių makroekonominių rodiklių vis dar neatrodo labai pozityviai, tačiau jie jau neblogėja – pajėgumų išnaudojimas stabilizuojasi, gamyba stabilizuojasi, prekių atsargos pradeda trauktis.

Tuo tarpu į situaciją žvelgiant per rinkų sentimento prizmę būtent atsigavimo stadijoje galima pastebėti nemažai tam tikrų prieštaravimų – tarkime šioje stadijoje įmonių pelnai vis dar kelia nerimą, tačiau akcijų kainos bei vartotojų pasitikėjimas jau kyla. Kalbant apie pinigų politiką, atsigavimo stadijoje centriniai bankai stabdo ekonomikos skatinimo programas, nes ekonomikos skatinti jau nebereikia, palūkanų normų kreivė tampa „normali“, t.y. ilgo laikotarpio palūkanos yra didesnės nei trumpo.

Dauguma, ypač pradedančiųjų, investuotojų galvoja, kad ekonomikos ciklas kaip ir laikrodis, kiekvieną kartą apsuka lygiai tą patį ratą tuo pačiu greičiu, kad galima labai elementariai identifikuoti, kada prasideda viena verslo ciklo stadija, kiek laiko ji trunka ir kada baigiasi. Tačiau realybė yra daug sudėtingesnė. Nors išstudijavus daugybę pagrindinių makroekonominių rodiklių ir galima gana užtikrintai atsakyti, kokioje ciklo stadijoje šiuo metu yra ekonomika, tačiau net ir atliekant šį pratimą galima susidurti su daugybe problemų. Pavyzdžiui, vieni makroekonominiai rodikliai gali sufleruoti, kad ekonomika šiuo metu yra plėtros stadijoje, tačiau kiti gali rodyti ankstyvą atsigavimą arba netgi nuosmukį. Taip pat galimos tokios situacijos, kai tarkime po lėtėjimo stadijos ekonomika vėl sugrįžta į augimo ciklą, o ne pereina į nuosmukį. (Plačiau apie tai: Ekonominė teorija: kokios verslo ciklo stadijos išskiriamos ir kuo jos pasižymi?)

NĖRA KOMENTARŲ

KOMENTUOTI

*