Vyriausybės vertybiniai popieriai
Esminės įžvalgos
- Vyriausybės vertybiniai popieriai laikomi vienomis saugiausių investicijų, nes juos leidžia valstybės.
- „Saugiausia“ nereiškia „be rizikos“ – rizika labai skiriasi priklausomai nuo šalies, valiutos ir ekonominės padėties.
- VVP dažniausiai naudojami portfelio stabilumui ir rizikos mažinimui, o ne maksimaliai grąžai siekti.
Kas yra vyriausybės vertybiniai popieriai?
Vyriausybės vertybiniai popieriai – tai valstybės leidžiami skolos vertybiniai popieriai. Pirkdamas VVP investuotojas skolina pinigus valstybei, o mainais gauna palūkanas ir pažadą grąžinti nominalią vertę nustatytu laiku.
Šie vertybiniai popieriai dažnai vadinami „beveik nerizikingais“, nes daugeliu atvejų valstybės laikomos patikimiausiais skolininkais. Tačiau praktika rodo, kad saugumas nėra vienodas visoms šalims.
Kodėl VVP laikomi saugiausiais?
Pagrindinė priežastis – valstybės garantija. Skirtingai nei įmonės, valstybės turi platesnes galimybes valdyti savo finansus: rinkti mokesčius, skolintis, reguliuoti ekonomiką.
Todėl tokios šalys kaip JAV ar Vokietija gali skolintis itin žemomis palūkanomis. Investuotojai sutinka gauti mažesnę grąžą mainais už aukštą patikimumą.
Ar valstybės gali bankrutuoti?
Taip, gali. Nors tai nutinka rečiau nei įmonių bankrotai, istorijoje tokių atvejų netrūksta. Valstybės kartais restruktūrizuoja skolą, atideda mokėjimus ar grąžina pinigus nuvertėjusia valiuta.
Pavyzdžiui, Argentina per pastaruosius dešimtmečius kelis kartus neįvykdė įsipareigojimų investuotojams. Graikijos skolos krizė parodė, kad net išsivysčiusiose rinkose „saugumas“ gali būti santykinis.
Svarbus skirtumas: skola savo ar užsienio valiuta
Vienas esminių rizikos veiksnių – valiuta, kuria išleista skola. Valstybė, skolindamasi savo valiuta, teoriškai gali padengti skolą „spausdindama“ pinigus. Tai sumažina nemokumo riziką, bet gali sukelti didelę infliaciją ir valiutos nuvertėjimą.
Skola užsienio valiuta yra daug griežtesnis įsipareigojimas. Tokiu atveju valstybė negali tiesiog sukurti reikiamos valiutos, todėl krizės metu bankroto rizika gerokai išauga.
Kaip įsigyti vyriausybės vertybinių popierių?
- Pirminė rinka (aukcionai) – valstybės obligacijos pirmą kartą išleidžiamos aukciono būdu. Tikslas – pasiskolinti kuo pigiau, t. y. pasiūlyti kuo mažesnes palūkanas.
- Antrinė rinka – VVP galima nusipirkti per finansų maklerius, bankus ar tarpininkus, kaip ir kitas obligacijas. Kaina antrinėje rinkoje gali skirtis nuo nominalios – priklauso nuo rinkos palūkanų normų.
Kada verta investuoti į VVP?
Vyriausybės vertybiniai popieriai dažniausiai naudojami tada, kai investuotojas siekia stabilumo ir nori sumažinti bendrus portfelio svyravimus. Jie tinka diversifikacijai, kapitalo išsaugojimui ir ilgalaikiams planams, kai svarbiau saugumas nei didelė grąža.
Istoriškai VVP gerai pasiteisino kaip atsvara rizikingesnėms investicijoms ekonominių sukrėtimų laikotarpiais.
Kada reikalingas atsargumas?
Atsargumas ypač svarbus, jei šalis turi žemą kredito reitingą, nestabilią ekonomiką ar didelę skolą užsienio valiuta. Tokiais atvejais didesnės palūkanos dažnai signalizuoja ne galimybę, o padidėjusią riziką.
Ilgalaikiam investuotojui svarbu suprasti, kad didesnė VVP grąža beveik visada reiškia didesnę nemokumo ar infliacijos riziką.
VVP ir ETF fondai
Daugeliui investuotojų patogiausias būdas investuoti į VVP yra per ETF fondus. Jie leidžia paskirstyti riziką per kelias šalis, sumažinti pavienių emitentų įtaką ir išlaikyti likvidumą.
Tačiau ir šiuo atveju svarbu suprasti, kokių šalių skolą fondas laiko ir kokia valiuta ji denominuota.
Apibendrinimas
Vyriausybės vertybiniai popieriai yra viena saugiausių investavimo priemonių, tačiau jų saugumas nėra absoliutus. Skirtumai tarp šalių, valiutų ir ekonominių sąlygų gali būti reikšmingi. Ilgalaikėje strategijoje VVP dažniausiai atlieka stabilizuojantį vaidmenį ir padeda valdyti riziką, o ne siekti maksimalios grąžos.