Spalio 10 startuoja mūsų „Profesionalaus investuotojo akademija”. Registraciją rasite paspaudę šią nuorodą

Asmeniniai finansai
Investavimo priemonės
Analizė
Ekonomika

„60/40“ investicijų portfelio alokacijos strategija

Pradedančiajam ar bet kuriam bent šiek tiek patirties turinčiam investuotojui stebint įvairius finansų rinkų neramumus kyla natūralus klausimas, kokią investicijų portfelio turto alokacijos strategiją reikėtų pasirinkti, kuri leistų miegoti ramiai, nereikalautų labai daug priežiūros, padėtų pasiekti norimą investicijų grąžą, plius kad portfelis būtų plačiai diversifikuotas. Vienas iš tokių portfelių galėtų būti vadinamas „60/40“, kurį plačiau ir panagrinėsime šiame straipsnyje.

60/40 portfelio filosofija

60/40 portfelio turto alokacijos modelis turbūt yra vienas populiariausių tarp investuotojų ir nusistovėjęs visuomenėje. Automatiškai kyla klausimas, ką reiškia šie skaičiai? Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas dviem pagrindinėmis turto klasėmis – akcijomis ir obligacijomis.

Skaičius 60 reprezentuoja akcijų dalį investicijų portfelyje – 60%. Šią portfelio dalį gali atspindėti JAV akcijų indeksas S&P 500, pasaulio akcijų indeksas MSCI All Country World Index ir pan. Tuo tarpu skaičius 40 reiškia obligacijų dalį investicijų portfelyje – 40%. Vėlgi, šią portfelio dalį gali atspindėti agreguotas JAV obligacijų krepšelis (Barclays Capital Aggregate Bond Index), panašios struktūros Europos obligacijų krepšelis (Barclays Euro Aggregate Bond Index) ir pan. Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija.

Pagrindinė priežastis, kodėl tiek daug investuotojų naudoja šį turto alokacijos modelį yra tai, jog šios dvi turto klasės yra pagrindinės, pritraukiančios daugiausiai investuotojų pinigų. Taip pat jos pasižymi menka tarpusavio koreliacija (koreliacija – tai statistinis ryšys tarp kintamųjų). Nors šių dviejų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų skirtingų turto klasių, ar pridedant dar daugiau, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai.

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t. y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t. y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą investuotojui.

60/40 portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +9.4% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo labai artima akcijų grąžai, nors daugiau nei 1/3 investicijų portfelio buvo investuota į sąlyginai saugesnę turto klasę – obligacijas. Be abejo, šioje vietoje reikėtų nepamiršti, kad pastarieji 40 metų obligacijų turto klasei buvo neįtikėtinai pelningi.

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek mažesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, 60/40 portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 11.6%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo beveik 1.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad 60/40 portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -22%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (2 kartus didesnė rizika).

Vertinant tiek 60/40 portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metinius pokyčius galima pastebėti, kad didžiąją laiko dalį (75 – 80%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. 60/40 portfeliui tik 9 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulio indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +28.7%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus 60/40 portfelio didžiausias nuostolis buvo -20.2%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%.

Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi 14%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi beveik dvigubai, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai. Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs 60/40 portfelį, išvengtų tokių didelių nuosmukių, kaip kad investuodamas į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus populiarųjį 60/40 turto alokacijos modelį investuotojas patirs mažiau streso ir susimažins galimą praradimo riziką  susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei ieškote saugumo, stabilumo ir paprastumo, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir stipriai susimažinti nuostolių tikimybę.

investavimas.lt © 2024 investavimas.lt
Šiame puslapyje