Kaip Warren Buffett tapo vienu turtingiausiu žmogumi pasaulyje?
Ar jums yra tekę girdėti apie Warren Buffett? Jei investuojate, tai greičiausiai vienokia ar kitokia forma su šiuo vardu esate susidūrę. Tačiau jei šio vardo nesate girdėję, tikrai turėtumėte perskaityti šį straipsnį.
Na o visą istoriją reikėtų pradėti turbūt nuo to fakto, kad šiuo metu pagal Bloomberg Billionaire indeksą Warren Buffett yra tarp 10 turtingiausių žmonių pasaulyje, kurio turtas viršija 140 milijarų JAV dolerių. Greičiausiai vien tik šis faktas daugumą turėtų priversti pasidomėti šiuo žmogumi, bei pabandyti išsiaiškinti, kaip gi jam pavyko „susikrauti“ tokius turtus.
140 milijardų JAV dolerių – daug tai ar mažai? Na, be abejo, tai labai priklauso nuo to, su kuo lyginsime. Tarkime pats turtingiausias žmogus pasaulyje šiuo metu yra Elon Musk, Tesla kompanijos įkūrėjas, kurio bendras turtas vertinamas 240 milijardų JAV dolerių. Taigi, galima būtų teigti, kad Warren Buffett nuo turtingiausio pasaulyje žmogaus atsilieka mažiau nei du kartus.
Kitas labai įdomus faktas apie Warren Buffett yra tai, kad skirtingai nuo kitų turtingiausių žmonių, jis tokius turtus pasiekė ne sukūręs naują produktą (kaip pavyzdžiui Bill Gates sukėre „Microsoft“ arba Mark Zuckerberg sukūrė „Facebook“), o tiesiog investuodamas į kitus „gerus“ verslus. Jo pagrindinis užsiėmimas pastaruosius 60 metų kaip tik ir buvo tų „gerų“ verslų paieška, ir kaip matome, jam tai gana gerai sekėsi.
Warren Buffett investavimo rezultatai
Jau žinome, kokius turtus Warren Buffett sukaupė investuodamas į kitus verslus. Taigi, dabar kyla klausimas: „O kokią gi investicijų grąžą jis turėjo pasiekti, kad per pastaruosius 60 metų susikrautų tokius turtus?“
Visa istorija prasidėjo 1965 metais, kai Warren Buffett įsigijo Berkshire Hathaway kompaniją. Per pastaruosius 60 metų bendra investicijų į šios įmonės akcijas grąža siekė 4384748%. Tai reiškia, kad prieš 60 metų investuoti 1000 JAV dolerių, šiuo metu būtų verti 43.8 mln. JAV dolerių!
Tikrai įspūdingas rezultatas. Tačiau jei šią bendrą investicijų grąžą perskaičiuotume į vidutinę metinę išraišką, gautume gerokai žemiškesnį skaičių – 19.8% per metus. Tai reiškia, kad prieš 60 metų atlikta investicija kasmet turėjo augti maždaug po 20%, kad praėjus 60 metų pasiektų 44 mln. JAV dolerių vertę.
Warren Buffett sėkmės paslaptis
Kai jau žinome, kokią vidutinę metinę investicijų grąžą sugeneravo „sėkmingiausiu“ visų laikų investuotoju tituluojamas Warren Buffett, kyla natūralus klausimas: „O kaip jam tai pavyko? Kur slypi jo sėkmės paslaptis?“
Atsakyti į šį klausimą nėra taip paprasta, nes pats Warren Buffett nėra pateikęs savo „sėkmės recepto“, tačiau per pastaruosius 20 metų šia tema buvo parašyta daugybė knygų, straipsnių ir net mokslinių darbų, kurie kaip tik ir bandė rasti atsakymą į šį klausimą.
Pradėti turbūt reikėtų nuo to, kad dar būdamas jaunuolis Warren Buffett nuvyko studijuoti pas Benjamin Gragham, garsios knygos “Protingas Investuotojas” (angl. Intelligent Investor) autorių, iš kurio kaip jis pats sako, perėmė pagrindinius sėkmingo investavimo principus. Kam neteko skaityti minėtos Benjamin Gragham knygos, tikrai turėtų tą padaryti, nes tai yra viena iš geriausių visų laikų knygų apie investavimą.
Apie ką gi yra rašoma toje garsioje knygoje? Kalbant labai konkrečiai, tai joje išdėstyti esminiai vertės investavimo (angl. value investing) principai, kitaip tariant pateikiamos taisyklės, kaip įsivertinti, kokių įmonių ar verslų akcijas reikėtų pirkti, už kokią kainą ir kada tą geriausia daryti. Knygos autorius siūlo pirkti gerus verslus už santykinai mažą kainą. Gal daugumai tai ir atrodo logiškai, tačiau tai yra labiau kokybiški kriterijai. Kyla klausimas, o kas yra „geras“ verslas, kokia kaina yra santykinai „nedidelė“, kaip tą kainą įsivertinti ir pan.
Vertės investavimo filosofija
Šioje vietoje, kad daugumai būtų lengviau suprasti vertės investavimo principus, pateiksiu vieną labai paprastą pavyzdį. Įsivaizduokite, kad analizuojame įmonę „Geros plytos“, kuri užsiima plytų gamyba ir kasmet uždirba 10 mln. eurų pelną. Šios įmonės akcijos jau daugelį metų yra listinguojamos biržoje, ji kasmet teikia finansines ataskaitas, todėl lengvai galime sužinoti, kokie buvo ankstesni įmonės pelnai, bei kaip investuotojai analizuojamą įmonę vertino skirtingais periodais, esant skirtingai ekonominei situacijai.
Tarkime istoriškai tokios įmonės vertė biržoje svyruodavo apie 100 mln. eurų, kitaip tariant 10 metinių pelnų. Taigi, būtų galima teigti, kad į tokią įmonę investuojant normaliomis rinkos sąlygomis, po 10 metų uždirbtume tiek, kiek į ją investavome. Taip pat galima būtų teigti, kad tokios investicijos pelningumas siekia 10%.
Tačiau taip pat išstudijavę istoriją pastebime, kad būdavo tokių momentų, kai tas pats 10 mln. eurų pelną generuojantis verslas būdavo vertinamas 60 mln. eurų (dažniausiai per krizes ar ekonomikos sulėtėjimą), ir būdavo tokių momentų, kai investuotojai už minėtą verslą būdavo linkę sumokėti 200 mln. eurų (dažniausiai per ekonomikos pakilimą, kai įsivyraudavo didelis optimizmas). Susiklosčius pirmai situacijai, galima teigti, kad verslas yra parduodamas su „nuolaida“, nes dauguma investuotojų bijo dėl galimų padidėjusių nuostolių ateityje ir yra linkę laikyti pinigus, tačiau tokios investicijos tikėtinas pelningumas išauga. Tuo tarpu antru atveju galima teigti, kad verslas yra parduodamas su „premija“, nes daugumą investuotojų yra apėmęs godumas, tačiau tokios investicijos tikėtinas pelningumas dėl išaugusios kainos susitraukia. Kaip manote, kuriuo iš šių dviejų variantų būdavo geriau investuoti?
Na o dabar įsivaizduokite, kad įvyksta kažkas, kas trumpu laikotarpiu pablogina minėtos įmonės verslo aplinką, investuotojai pradeda pesimistiškai vertinti ateities perspektyvas, ir galiausiai verslo vertė smunka 30% iki 70 mln. eurų. Tačiau mes jau žinome, kad ilgainiui šis verslas ir toliau generuoja 10 mln. eurų pelną. Taigi, susiklosčius neigiamai situacijai, verslas yra parduodamas vos už 7 metinius pelnus, arba kitaip tariant, tokios investicijos pelningumas padidėja iki 14.3%.
Iš šio pavyzdžio jau turėjote suprasti, kad dažniausiai net ir “geras” verslas bus parduodamas su “nuolaida”, kai finansų rinkose “siaučia audra”, tokiu momentu investuoti daugumai norisi mažiausiai, investuotojų nuotaikos yra pesimistinės, o prošvaisčių niekas nemato. Tačiau būtent tokios situacijas dažniausiai yra geras metas ilgalaikėms investicijos į akcijas.
Aukščiau aprašytą pavyzdį taip pat kaip ir visą Warren Buffett investavimo strategiją galima būtų sutalpinti į vieną ypač paprastą frazę: “Bijok, kai visi yra godūs ir būk godus, kai visi bijo“.
Aukščiau buvo pateiktas tik teorinis vertės investavimo pavyzdys. Be abejo, realybė yra gerokai sudėtingesnė ir kompleksiškesnė, taip pat greičiausiai ir Warren Buffett priimdamas investicinius sprendimus neapsieina be subjektyvumų.
Tačiau kad ir kokia sudėtinga būtų Warren Buffett investavimo strategija, 2012 metais ją gana paprastai paaiškino Andrea Frazzini, David Kabiller ir Lasse Heje Pedersen, viską išdėstydami tyrime pavadinimu „Bafeto alfa“ (angl. Buffett‘s alpha). Jie atliko daugybe paskaičiavimų ir nustatė, kad galiausiai Warren Buffett sėkmė slypi trijuose kriterijuose:
Saugios akcijos + Pigios akcijos + Kokybiškos akcijos + (Svertas)
Kaip šią formulę būtų galima išversti į žmonių kalbą? Tai reiškia, kad iš principo Waren Buffett ieško tokių bendrovių, kurios būtų sąlyginai „saugios“, kitaip tariant kurių rizika lyginant su visa rinka yra maža (akcijos kainos svyravimų amplitudė, lyginant pavyzdžiui su S&P 500 akcijų indekso svyravimais yra mažesni), sąlyginai „pigios“, kaip pavyzdžiui kurių akcijos kainos ir akcijos buhalterinės vertės santykis būtų kuo mažesnis, ir „kokybiškos“ , arba kitaip tariant dirbtų pelningai, stabiliai augtų ir pelnu dalintųsi su akcininkais.
Na ir galiausiai prie visų šių trijų kriterijų dar reikėtų pridėti tai, kad jis naudoja skolintas lėšas, o konkrečiau investuodamas kiekvieną dolerį vidutiniškai pasiskolina 60 centų. Kaip matėme, būtent ši vertės investavimo strategija per pastaruosius 60 metų jam padėjo pasiekti įspūdingą grąžą – vidutinę 20% per metus grąžą, kuri visos JAV akcijų rinkos grąžą viršijo dvigubai.
Sėkmingiausio pasaulyje investuotojo rezultatai
Daugeliui žmonių investavimas atrodo labai sudėtinga veikla, kuri reikalauja daug žinių ir patirties. Taip pat, kadangi vienas turtingiausių žmonių pasaulyje Warren Buffett yra investuotojas, ši veikla dažnai asocijuojasi su didelėmis galimybėmis praturtėti.
Nors Warren Buffett jau yra spėjęs tapti legenda, apie kurį rašomos knygos ir kuriami filmai, retas atvejis kai yra paminima, kokią investicijų grąžą jis sugeneravo. Būtų logiška manyti, jog sėkmingiausiu pasaulio investuotoju tituluojamas asmuo uždirbo gerokai daugiau nei bendrai akcijų rinkos vidurkis. Kyla natūralus klausimas kiek yra tas „gerokai“?
Tą nesunku sužinoti. Kasmet pateikiamoje Warren Buffett valdomos įmonės Berkshire Hathaway metinėje ataskaitoje šie skaičiai kaip tik ir yra pateikiami. Kaip pavyzdžiui, nuo 1965 iki 2023 metų Warren Buffett valdomos bendrovės akcijų vidutinė metinė grąža siekė 19.8%!
Turint omenyje, jog per tą patį laikotarpį JAV akcijos kasmet augo tik po 10.2%, tai tikrai yra labai geras rezultatas. Warren Buffett palyginamąjį indeksą pavyko aplenkti beveik 10%, o tai, kaip toliau suprasite, yra ypač retas, o gal netgi tiksliau būtų sakyti „nepakartojamas“ rezultatas.
Tačiau šioje vietoje turėtumėte suprasti, kad mes kalbėjome apie geriausią iš geriausių! Ir kaip matote, kalba neina nei apie 100%, nei apie 50%, o viso labo apie „menką“ 20% metinę grąžą. Tačiau taip pat reikėtų paminėti, kad šis rezultatas tikrai nebuvo pasiektas be rizikos. Buvo keli momentai, kai jo valdomos įmonės akcijų kaina rinkoje koregavosi maždaug 50%.