Ar investuojant reikia pasikliauti ekonomistų bei analitikų prognozėmis?
Galima būtų drąsiai teigti, kad dauguma investuotojų, priiminėdami investicinius sprendimus bando „pamatyti ateitį“ arba suprognozuoti, kokia galėtų būti vienos ar kitos finansinės priemonės kaina po 3, 6, 12 mėnesių arba dar vėliau. Kitu atveju, koks būtų tikslas investuoti į kažką, jei artimiausioje ateityje nenusimato pelno?
Kaip ir viskas atrodytų logiška, tačiau retas investuotojas supranta bei susitaiko su tuo, kad suprognozuoti ateities yra neįmanoma. Be abejo, gal ir pavyks tą padaryti vieną, o gal net ir kelis kartus iš eilės, tačiau jei asmeniniai investiciniai sprendimai ilgą laiką bus pagrįsti tik bandymu nuspėti ateitį, tokiu atveju galutinis rezultatas gali būti labai liūdinantis.
Be abejo, niekas nesako, kad nėra jokio tikslo atlikti išsamią dabarties analizę bei bandyti numatyti galimus ateities scenarijus, tačiau jokiu būdu negalima galvoti, kad atlikta analizė būtinai pasitvirtins ir kad galimas tik tas vienintelis scenarijus.
Kodėl taip yra? Visų pirma dėl to, kad pasaulyje kasdien vyksta daugybė įvairiausių procesų ir visus juos įvertinti atliekamoje analizėje bei tiksliai numatyti, kokios gali būti jų pasekmės yra tiesiog per sudėtinga. Taip pat retas investuotojas yra toks svarbus asmuo, kad savo pasisakymais arba veiksmais galėtų padaryti įtaką šalies ekonominiam gyvenimui ar finansų rinkoms, kaip kad pavyzdžiui gali padaryti valstybių, stambių institucijų, tarkime centrinių bankų, ar stambiausių kompanijų vadovai.
Na ir galiausiai pateiksime faktus, kad visi šie žodžiai nebūtų veltui. JAV buvo atlikti tyrimai, kaip ekonomistams ir strategams sekėsi prognozuoti tokius rodiklius kaip pavyzdžiui, šalies BVP augimo tempas, palūkanų normos ar akcijų kainos. Surinkus bei susisteminus duomenis paaiškėjo, kad ne ekonomistų ar analitikų prognozės parodo, kokia vieno ar kito rodiklio reikšmė bus ateityje, tačiau faktiniai duomenys gali sufleruoti, kokią ateitį prognozuos ekonomistai bei analitikai. Kitaip tariant, specialistų prognozės yra daug labiau įtakojamos dabartinės situacijos, o toks dalykas, kaip ateities numatymas tiesiog neegzistuoja.
Pavyzdžiui, lyginant JAV akcijų indekso S&P 500 faktines reikšmes su investicijų strategų prognozuotomis reikšmėmis galima labai gerai matyti, kad kai akcijų indeksas auga, tai ir strategai yra linkę prognozuoti jo tolimesnį augimą. Tuo tarpu jei akcijų indekso tendencija „netikėtai“ pasikeičia, strategams dažniausiai reikia laiko, kad pakeistų savo prognozes bei pasivytų faktinį indekso judėjimą.
Greičiausiai tokios išvados daugumai pradedančiųjų investuotojų bus gana šokiruojančios ir turėtų iškelti klausimas „Tai kaip tada reikia investuoti, jei nėra įmanoma įsivertinti, kas mūsų laukia ateityje?“ Kuo paprasčiau – pradedantiesiems investuotojams, ypač jei jie neturi apsibrėžę aiškios investavimo strategijos bei nežino, kokių rezultatų galima tikėtis vadovaujantis ja (tiek teigiamų, tiek neigiamų), reikėtų investuoti pasyviai, t. y. atlikinėti kuo mažiau spekuliatyvių sandorių, stengtis įsigyti kuo įvairesnes turto klases (akcijos, obligacijos, nekilnojamas turtas ir t.t.) bei investuoti kuo ilgesniam laikotarpiui, kitaip tariant kuo plačiau diversifikuoti.