Valiutų rinka – FOREX

Valiutų rinka yra gigantiškas prekybos tinklas be konkrečios vietos, kuriame prekiaujama visomis pasaulio valiutomis.

Valiutų rinka, taip pat žinoma kaip FOREX (angl. foreign exchange) rinka, yra prekybos skirtingomis valiutomis tinklas, apimantis daugybę valstybių. Ši finansų rinkos kategorija pasižymi didžiausiomis apyvartomis (per dieną apyvarta viršija 4 trilijonus USD) ir prekyba čia vyksta be sustojimo. Tai necentralizuota rinka, kas reiškia, kad nėra vienos konkrečios vietos, o sandoriai sudaromi daugelyje pasaulio taškų. Galima sakyti, kad šią rinką sukuria daugybė komercinių bankų, centrinių bankų, „hedge“ fondų, kitų finansinių institucijų bei privačių investuotojų, ir spekuliantų, kurie prekiauja užsienio valiutomis.

Intensyviausiai prekiaujamos valiutos:

• JAV doleris (USD)
• Euras (EUR)
• Japonijos jena (JPY)
• Jungtinės Karalystės svarai (GBP)

Neskaitant finansinių institucijų, kurios prekiauja valiutomis komerciniais bei apsidraudimo tikslais, valiutų rinka yra labiau žinoma tarp spekuliantų, nei ilgalaikių investuotojų.

Itin aukštas likvidumas, maži kainų skirtumai tarp pasiūlos ir paklausos, bei niekada nesustojantys svyravimai daro šią rinką itin tinkama greitoms spekuliacijoms. Prekyba valiutomis yra gigantiška industrija orientuota į pastangas pritraukti kuo daugiau individualių prekiautojų, žadant jiems lengvą uždarbį, kas vėliau pasirodo ne taip ir paprasta.

Ilgalaikiai realūs valiutų kursų pokyčiai

Per pastaruosius 20 metų tiek pasaulyje, tiek ir Lietuvoje ganėtinai stipriai padaugėjo įvairių kompanijų, siūlančių investuoti valiutų rinkoje (angl. foreighn exchange), o gal tiksliau reikėtų sakyti tiesiog spekuliuoti valiutomis. Daug kam, o ypač tiems, kas dar nebuvo susidūręs su šia rinka anksčiau, tokia alternatyva atrodo labai patraukli.

Viena to priežasčių galėtų būti nedidelė reikalaujama pradinė suma (prekiauti galima pradėti vos su 100 eurų), arba galimybė naudoti 10, 50, o kartais net ir 100 kartų „svertą“ (tarkime pervedus 1000 eurų galima įsigyti valiutos, kurios vertė sieks 100000).

Aukščiau buvo pateikti tik keli dalykai, kurie labai dažnai yra naudojami kaip masalas pritraukti naujus prekeivius, tačiau ar kada kam teko pasidomėti, kaip skirtingos valiutos viena kitos atžvilgiu judėjo anksčiau, arba kokius šansus turi kiekvienas iš mūsų valiutų rinkoje uždirbti pelną.

Realūs valiutų kursai juda apie vidurkį

Taigi, siekiant atsakyti į aukščiau pateiktus klausimus, pastudijuosime įvairių valiutų kursų realius pokyčius prieš JAV dolerį nuo 1900 iki 2000 metų. Per labai ilgą laikotarpį dauguma valiutų kursų judėjo apie tam tikrą vidurkį. Tarkime stipriausia valiuta per minėtą laikotarpį buvo Šveicarijos frankas, tačiau per analizuojamą 100 metų laikotarpį minėtos valiutos realus kursas JAV dolerio atžvilgiu kasmet didėjo vos 0.2%. Na o pavyzdžiui šiuo metu pasaulio rezervine valiuta laikomas JAV doleris buvo 5 stipriausia valiuta iš analizuojamų 16.

Kalbant apie silpniausias valiutas galima pastebėti, kad per analizuojamus 100 metų prasčiausiai sekėsi Pietų Afrikos randui. Minėtos valiutos realus kursas JAV dolerio atžvilgiu per pastaruosius 100 metų kasmet netekdavo po 1.3% vertės.

Taigi, iš aukščiau pateiktų faktų galima padaryti vieną labai aiškią išvadą – realūs valiutų kursai ilgalaikėje perspektyvoje svyruoja apie tam tikrą vidurkį. Būtent tai ir reiškia, kad investuoti valiutų rinkoje nėra absoliučiai jokio pagrindo, nes tikimybė, kad bus uždirbamas pelnas yra lygiai tokia pati, kaip kad tikimybė, jog patirsite nuostolį. Na o jei dar įskaičiuosime įvairius mokesčius, kuriuos tektų susimokėti prekiaujant valiutomis (komisiniai mokesčiai tarpininkui, finansavimo kaštai, mokesčiai valstybei ir pan.), tai greičiausiai gausime tikimybes, kurios vienareikšmiškai bus nebe mūsų naudai.

Kokie veiksniai įtakoja valiutų kursus?

Kalbant apie valiutų kursus yra daugybė įvairiausių faktorių, kurie juos gali įtakoti. Dažniausiai visi jie yra grupuojami į tris kategorijas pagal laikotarpį: trumpalaikiai, vidutinio laikotarpio ir ilgalaikiai veiksniai.

Pavyzdžiui, prie trumpalaikių veiksnių galima būtų priskirti investuotojų nuotaikas arba trumpalaikes kainų tendencijas. Tarp vidutinio termino veiksnių sutinkame tokius kaip palūkanų normų skirtumai arba ekonomikos augimo tempai. Na ir galiausiai prie ilgalaikių veiksnių, įtakojančių valiutų kursus, galima būtų priskirti užsienio investicijas arba pavyzdžiui darbo jėgos produktyvumo tendencijas.

Taigi, kaip matome, tų veiksnių yra tikrai ganėtinai daug. Visų jų įtaka taip pat skiriasi tiek pagal veikimo laikotarpį, tiek pagal daromos įtakos stiprumą ir pan. Tačiau šioje vietoje daugumai turėtų kilti paprastas klausimas: „O kas man, kaip investuotojui, iš to?“ Ar dabar reikėtų bandyti studijuoti kiekvieną iš aukščiau paminėtų veiksnių, bandyti prognozuoti jų ateities tendencijas, bei viską sudėjus į vieną sudėtingą modelį bandyti prognozuoti ateities valiutų kursus?

Na, jei tikslas būtų tiesiog susirasti užsiėmimą, tokiu atveju atsakymas galėtų būti teigiamas. Tačiau siekiant finansinės naudos tą daryti absoliučiai nėra jokio tikslo. Kodėl? Visų pirma dėl to, kad valiutų rinkoje per ilgesnį laikotarpį uždirbti pelną yra ypač sudėtinga. Na o visų antra yra vienas ypač paprastas ir plačiai naudojamas valiutų vertės nustatymo būdas – perkamosios galios pariteto metodas (angl. purchasing power parity).

Perkamosios galios paritetas

Kaip jau dauguma pastebėjo, perkamosios galios paritetas (PGP) yra priskiriamas prie ilgalaikių veiksnių, tai reiškia, kad trumpu laikotarpiu jis neturi absoliučiai jokios vertės, dėl to nereikėtų stebėtis, jei trumpu laikotarpiu valiutų kursai nukryps nuo tos „tikrosios“ vertės. Tačiau ilguoju laikotarpiu (5 – 10 metų) galima drąsiai tikėtis, kad rinkos valiutų kursai pasieks tam tikrą balansą.

Perkamosios galios pariteto pagrindinė mintis yra ši – ilguoju laikotarpiu valiutų kursai atspindi santykines prekių ir paslaugų kainas tarp dviejų šalių. Kalbant paprasčiau – skirtingose šalyse identiška prekė ar paslauga, įvertinus valiutų kursų įtaką, turėtų kainuoti tiek pat.

Toliau pateiksime vieną paprastą pavyzdį, kuris turėtų atskleisti šio metodo principus. Įsivaizduokite situaciją, kai šokolado batonėlis Lietuvoje kainuoja 1 eurą, o euro ir JAV dolerio kursas yra 1.20. Jei Europoje ir JAV šokolado kainos būtų vienodos, tai JAV toks pats šokolado batonėlis turėtų kainuoti 1.20 JAV dolerių.

Jeigu tarkime JAV toks šokoladas kainuos pigiau, atsiras pagrindas vadinamam arbitražui, t. y. anksčiau ar vėliau kažkas tą pastebės bei pradės tuo naudotis siekdamas finansinės naudos – pirks pigesnius šokoladus JAV, veš juos į Europą ir uždirbs pelną.

Tačiau bėgant laikui dėl padidėjusios amerikietiško šokolado paklausos pakils ne tik JAV dolerio kursas (nes norint įsigyti šokoladą reikės pirkti ir tos šalies valiutą), bet ir paties šokolado kaina. Na ir galiausiai ateis momentas, kai bendras kainų lygis išsilygins ir vadinamo arbitražo galimybė dings.

Be abejo, reikia suprasti, kad tai tik supaprastintas pavyzdys, norint kuo žemiškiau paaiškinti perkamosios galios pariteto principą. Tuo tarpu realiame gyvenime reikėtų lyginti ne vieną konkrečią prekę, o visą prekių krepšelį, arba kitaip tariant lyginti bendrą šalių kainų lygį. Šioje vietoje galima kalbėti tiek apie darbo jėgos, žaliavų, paslaugų bei kitas kainas.

Tačiau reikia nepamiršti, kad PGP metodas galioja efektyvios rinkos sąlygomis, t. y. daroma prielaida, kad kapitalas ar darbo jėga gali laisvai judėti, kad nepatiriami transportavimo ar kitokie kaštai ir pan. Visa tai, be abejo, gali šiek tiek pakoreguoti „tikrąsias“ valiutų vertes.

Ilgalaikiai JAV dolerio pokyčiai, pelningumo ir rizikos parametrai

Iki šio momento kalbėjome apie tai, kaip kito skirtingų valiutų kursai nuo 1900 iki 2000 metų lyginant su JAV doleriu, tačiau nebuvo gilinamasi, kokiais pokyčiais valiutų kursai pasižymėjo per trumpesnį laikotarpį, kiek vidutiniškai mėnesių valiutų kursai kildavo, o kiek krisdavo ir pan. Todėl toliau kaip tik ir analizuosime rezervinės pasaulio valiutos – JAV dolerio, istorinius pokyčius.

Analizuojant pastarųjų JAV dolerio kursą nuo 1970 metų galima pastebėti, kad analizuojama valiuta praktiškai visą laikotarpį svyravo 70 – 120 punktų ribose (išskyrus trumpą periodą nuo 1982 iki 1985 metų), tačiau galutinis kursas buvo praktiškai toks pat, kaip ir prieš 40 metų!

Taigi, mūsų analizuota JAV dolerio istorija tik patvirtino anksčiau gautą išvadą – per ilgą laikotarpį valiutų kursai svyruoja apie tam tikrą vidurkį. Tačiau trumpu laikotarpiu valiutų kursų svyravimai būdavo gerokai didesni.

Kitas būdas, kaip galima analizuoti valiutas, tai pastudijuoti jų metinius arba mėnesinius pokyčius. Visų pirma, kuo ilgesnį laikotarpį analizuojame, tuo labiau vidutinė metinė grąža artėja prie 0%. Kitas labai įdomus dalykas yra tai, kad per analizuojamą 55 metų istoriją buvo praktiškai tiek pat teigiamų, kiek ir neigiamų metinių pokyčių. Tai reiškia, kad tikimybė, jog metų bėgyje JAV doleris brangs yra lygi 50%, kas lyginant net ir su akcijomis yra ganėtinai mažai.

Tačiau analizuojant pateiktą metinių JAV dolerio kurso pokyčių grafiką taip pat galime pastebėti ir kitą dalyką – trumpalaikių valiutos kurso svyravimų amplitudė yra sąlyginai didelė. Kaip matome, buvo tokių metų, kai JAV dolerio kursas išaugdavo arba smukdavo 15 – 20%. Tai tik patvirtina faktą, kad trumpu laikotarpiu valiutų kursai gali gana drastiškai nukrypti nuo „tikrosios“ vertės.

Taigi, kalbant apie valiutas visų pirma reikia prisiminti, kad per ilgą laikotarpį jos yra linkusios svyruoti apie tam tikrą vidurkį. Nesvarbu kokį periodą nagrinėsime, lygiai taip pat galimi tiek teigiami, tiek ir neigiami pokyčiai.

Kalbant apie šiek tiek ilgesnį laikotarpį, tarkime 5 ar 10 metų, reikėtų žinoti tokį dalyką, kaip sugrįžimas prie vidurkio (angl. mean reversion). Jeigu jau matome, kad kažkokia valiutų pora per pastaruosius 5 ar 10 metų labai stipriai pakilo (nukrito), ir ypač jeigu pagal PGP modelį analizuojama valiuta yra pervertinta (neįvertinta), tai per sekančius 5 ar 10 metų yra daug didesnė tikimybė, kad bus priešingas variantas, t. y. kad analizuojamas valiutos kursas smuks (pakils).

Na ir galiausiai vertinant tik valiutas kaip investiciją, tai tikrai nėra pats patraukliausias variantas, pirma dėl to, kad potencialus ilgalaikis uždarbis yra ganėtinai mažas, o ir pelno tikimybė yra tokia pati kaip ir nuostolio (investuojant ilgą laikotarpį nėra jokio statistinio pranašumo).