Spalio 10 startuoja mūsų „Profesionalaus investuotojo akademija”. Registraciją rasite paspaudę šią nuorodą

Asmeniniai finansai
Investavimo priemonės
Analizė
Ekonomika

„IVY“ investicijų portfelio alokacijos strategija

Įgudusiam ar bet kuriam bent šiek tiek patirties turinčiam invetuotojui kyla natūralus klausimas, kokią investicijų portfelio turto alokacijos strategiją reikėtų pasirinkti, kuri leistų pasiekti santykinai didelę investicijų grąžą ir nereikalautų daug priežiūros, plius kad portfelis būtų plačiai diversifikuotas. Tačiau mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį. Vienas iš tokių portfelių galėtų būti vadinamas „IVY“ portfelis, kurį plačiau ir panagrinėsime šiame straipsnyje.

„IVY“ portfelio filosofija

IVY portfelio turto alokacijos modelį sukūrė Meb Faber kartu su kolega Eric Richardson ir išleido knygą „The Ivy Portfolio“. Šioje knygoje aprašoma apie universitetinius fondus esančius Harward ir Yale universitetuose (angl. endowment fund), kuriame valdo finansinės sėkmės pasiekusių absolventų paaukotas lėšas universitetui, bet nėra reguliuojami ar kitaip prižiūrimi Centrinio banko.

Meb Faber apibendrino šių fondų investicijas savo knygoje ir analizėje panaudojo supaprastintą portfelio variantą, eliminuodamas paprastam investuotojui sunkiai prieinamus instrumentus, tokius kaip apribotos rizikos ar privataus kapitalo fondai ir pan. Analizuojamas turto alokacijos modelis yra paremtas trimis turto klasėmis – akcijomis, obligacijomis ir fiziniu turtu.

Visi finansiniai instrumentai esantys portfelyje sudaro lygiai po 20%. Pirma investicijų portfelio dalis yra investuojama į obligacijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti visos rinkos obligacijų krepšelis (Vanguard Total Bond Index Fund) ar panašios struktūros Europos obligacijų krepšelis. Antras portfelio dalis yra nukreipiama į išsivysčiusių šalių akcijas. Šią portfelio dalį gali atspindėti pasaulio akcijų indeksas MSCI World Index ir pan. Trečia portfelio dalis investuojama į besivystančių šalių akcijų turto klasę. Šią portfelio dalį gali atspindėti besivystančių šalių akcijų fondas (Vanguard Emerging Markets Index) ar panašios struktūros išsivysčiusių šalių akcijų krepšelis. Ketvirtasis instrumentas sudaro nekilnojamo turto dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti nekilnojamo turto fondas (Vanguard REIT Index Fund ) ar panašios struktūros nekilnojamo turto fondai. Ir paskutinis, penktasis instrumentas sudaro žaliavų dalį investicijų portfelyje. Šią portfelio dalį gali atspindėti žaliavų fondas (iShares S&P GSCI Commodity Indexed Trust) ar panašios struktūros žaliavų fondai.

Kaip galima pastebėti, tai yra ganėtinai elementari ir paprastai valdoma investicijų portfelio turto alokacija. Tačiau, portfelyje vyrauja daugiau finansinių instrumentų.

Pagrindinė priežastis, kodėl Meb Faber pateikė šį turto alokacijos modelį yra tai, kad jis siekė parodyti, kaip eilinis investuotojas, pasinaudodamas biržoje prekiaujamais fondais (angl. exchange traded fund – ETF), gali susiformuoti universitetinių fondų naudojamą turto alokacijos portfelį.

Nors šių trijų turto klasių svyravimai ir nėra tarpusavyje susiję, tačiau formuojant investicijų portfelį ne iš vienos, o pavyzdžiui iš dviejų, ar pridedant dar daugiau skirtingų turto klasių, rezultatai gali būti netgi geresni, nei perkant ir laikant kažkurią vieną konkrečią turto klasę atskirai. O taip yra dėl diversifikavimo efekto.

Istorinis portfelio pelningumas

Siekiant aiškiai pavaizduoti, kaip analizuojamam turto alokacijos modeliui sekėsi praeityje, naudosime ilgesnio periodo istorinius duomenis nuo 1972 iki 2015 metų, t. y. 44 metų istoriją. Verta paminėti, kad šis portfelis pasižymi nedideliu aktyvumu, nes pakeitimai yra daromi tik metų gale, t. y. perbalansuojant portfelį. Tai yra gana didelis šio portfelio pliusas, nes kaip žinome, gana dažnas pirkimo ir pardavimo operacijų vykdymas gali nemažai kainuoti, o tai reikštų mažesnę galutinę investicijų grąžą.

IVY portfelis per visą analizuojamą istoriją sugeneravo +10.3% vidutinę metinę investicijų grąža, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso MSCI World vidutinė metinė grąža siekė +9.5%. Įdomu tai, kad analizuojamo portfelio grąža buvo šiek tiek didesnė nei akcijų grąža, nors 1/5 investicijų portfelio buvo investuota į obligacijų turto klasę ir 2/5 į fizinio turto klasę (nekilnojamas turtas ir žaliavos).

O kaip su rizika?

Tačiau taip pat galima pastebėti, kad ši šiek tiek didesnė grąža buvo pasiekta su gerokai mažesniais svyravimais bei mažesniais maksimaliais nuostoliais nuo piko. Kaip pavyzdžiui, IVY portfelio standartinis nuokrypis (svyravimai) buvo lygus 11.6%, tuo tarpu MSCI World indekso – 18.1%. Taigi, galima teigti, kad analizuojamo portfelio rizika (svyravimų amplitudė) buvo 1.5 karto mažesnė nei vienos konkrečios turto klasės, tačiau ilgalaikis istorinis pelningumas buvo labai panašus.

Analizuojant kitą rizikos matą – maksimalius kritimus nuo piko, taip pat galima pastebėti, kad IVY portfelio maksimalūs nuostoliai siekė -31.3%, tuo tarpu pasaulio akcijų -41.5% (1.3 karto didesnė rizika).

Vertinant tiek analizuojamo portfelio, tiek ir pasaulio akcijų indekso viso laikotarpio metinius pokyčius galima pastebėti, kad didžiąją laiko dalį (75 – 85%) abi analizuojamos strategijos generavo teigiamą grąžą. IVY portfeliui tik 7 metai iš 44 buvo nuostolingi, o tai irgi yra geresnis rezultatas nei pasaulinio akcijų indekso.

Per vienerius metus analizuojamo portfelio sugeneruota didžiausia grąža buvo +28.6%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų indekso +42.8%. Tuo tarpu, per vienerius metus portfelio didžiausias nuostolis buvo -31.3%, kai tuo tarpu pasaulio akcijų -40.3%. Palyginus didžiausią ir mažiausią grąžas matome, kad didžiausia grąža skiriasi beveik 14.3%, tuo tarpu mažiausia grąža skiriasi 1.3 karto, o tai ir vėl yra pliusas „diversifikuoto“ portfelio naudai.

Iš to galima spręsti, kad investuotojas, pasirinkęs IVY portfelį, būtų išvengęs tokių didelių nuosmukių kaip kad investuodamas tik į vieną rizikingą turto klasę. Be abejo, mažesnė rizika dažniausiai turi ir kitą, šiek tiek neigiamą aspektą – sąlyginai mažesnę grąžą, tačiau siekiant stabilumo dažniausiai kažką reikia aukoti.

Išvados

Apibendrinant galima teigti, kad pasirinkus IVY turto alokacijos modelį investuotojas patirs šiek tiek daugiau rizikos, tačiau galės tikėtis santykinai didesnės gražos ir vis tiek susimažins galimą praradimo riziką susiklosčius neigiamai finansų rinkų situacijai nei investuodamas tik į vieną turto klasę. Be abejo, ši investavimo filosofija nėra tinkama visiems, tačiau jei mėgstate šiek tiek didesnę riziką ir norėtumėte dar labiau pažinti ar pajusti finansų rinkas ir tam tikrų turto klasių „judėjimą“ stebint savo investicinį portfelį, galima drąsiai teigti, kad ji tikrai verta gilesnės Jūsų analizės. Tikimės, kad šiame straipsnyje pateikta informacija padėjo suprasti, kad net ir pačiu paprasčiausiu būdu diversifikuojant investicijų portfelį galima ne tik išlaikyti ganėtinai aukštą investicijų grąžą bet ir šiek tiek susimažinti nuostolių tikimybę.

investavimas.lt © 2024 investavimas.lt
Šiame puslapyje