Žaliavos

Dauguma investuotojų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, į žaliavas investuoja arba labai nedaug, arba su šia turto klase net nėra susipažinę. Pagrindinės to priežastys būtų kelios. Visų pirma investavimą į žaliavas dauguma vertina kaip ypač sudėtingą procesą, o kiti net nežino kaip tą galima būtų padaryti.

Taip pat yra manančių, kad investuojant į žaliavas per ilgą laikotarpį neįmanoma pasiekti tokios grąžos, kaip pavyzdžiui investuojant į akcijas ar nekilnojamą turtą, o patiriama rizika yra tokia pati arba netgi didesnė. Visi šie teiginiai iš dalies yra teisingi, tačiau visada reikėtų stengtis pažvelgti šiek tiek giliau.

Prieš pradėdami gilintis į esminius klausimus, visų pirma išsiaiškinkime, kas yra tos žaliavos. Taigi, kai yra kalbama apie investavimą į žaliavas, visada galvojama apie žaliavų krepšelį, kurį sudaro tam tikri žaliavų sektoriai: energetikos, agrokultūrų, industrinių ar tauriųjų metalų. Kapstant dar giliau galima rasti tokių žaliavų kaip nafta, dujos, kviečiai, kukurūzai, cukrus, medvilnė, varis, auksas ir pan.

Kaip turbūt dauguma jau supratote, šiuos produktus mes tiesiogiai ar netiesiogiai vartojame kiekvieną dieną: ryte valgome kukurūzų dribsnius, į darbą važiuojame automobiliu, kuriam reikia kuro, tam pačiam automobiliui pagaminti sunaudojama daug vario bei energijos, žiemą mūsų gyvenamas patalpas šildo deginamos dujos, o daugumos drabužių sudėtyje yra medvilnės ir pan.

Taigi, kai smulkiau pasigiliname, suprantame, kad žaliavos yra praktiškai kiekvieno vartojamo produkto pagrindinė sudedamoji dalis. Todėl natūralu, kad pasaulyje, augant gyventojų skaičiui bei produktų suvartojimui didėja ir tam tikrų žaliavų paklausa bei jų kainos.

Investavimo į žaliavas būdai

Jei jau nusprendėme investuoti į žaliavas, iš karto kyla paprastas klausimas – kaip tą padaryti? Ar įsigyti kuro cisterną, aukso luitą, kavos pupelių priekabą, o gal yra kitų būdų? Dažniausiai yra išskiriami trys pagrindiniai investavimo į žaliavas būdai.

Pirmas variantas, kaip buvo paminėta anksčiau, galima įsigyti fizines arba realias žaliavas, pvz. aukso monetas ar luitus, tačiau toks būdas nėra pats tinkamiausias investuojant į energetines ar agrokultūrų grupės žaliavas, nes tarkime dauguma žemės ūkio produktų turi tam tikrą galiojimo terminą, plius visas žaliavas reikės kažkur sandėliuoti, o tai papildomai kainuos. Kitas minusas, perkant fizines žaliavas dažniausiai reikės gana didelės pradinės sumos, o tai nėra priimtina daugumai ypač pradedančiųjų investuotojų.

Antras variantas – galima investuoti į žaliavų ateities sandorius (angl. futures), tačiau šis metodas reikalauja daug žinių bei griežto rizikos valdymo dėl naudojamo sverto. Čia taip pat reikėtų paminėti, kad žaliavų ateities kainos gali nesutapti su dabarties kainomis, todėl gali skirtis ir galutiniai investavimo rezultatai. Plius, norint susiformuoti išskaidytą žaliavų krepšelį, reikėtų pirkti daug skirtingų ateities sandorių, kas vėlgi reikalautų didelės pradinės sumos.

Na ir galiausiai pats paprasčiausias ir daugumai investuotojų efektyviausias investavimo į žaliavas būdas – investavimas į žaliavų investicinius fondus, kurie savo ruožtu dažniausiai investuoja ne į fizines žaliavas, o į žaliavų ateities sandorius (išimtis būtų aukso bei sidabro investiciniai fondai, kur dauguma jų investuoja į minėtų metalų luitus).

Dauguma žaliavų fondų tiesiog stengiasi atkartoti pasirinktą žaliavų indeksą, kuris dažniausiai yra sudarytas iš anksčiau paminėtų keturių žaliavų sektorių: energetikos, agrokultūrų, industrinių bei tauriųjų metalų.

Investuojant į tokį žaliavų indeksą atkartojantį fondą, be abejo, yra patiriamos tam tikros papildomos išlaidos, kaip pavyzdžiui mokamas valdymo mokestis, tačiau nereikia sukti galvos, kaip įsigyti tarkime 20 skirtingų žaliavų ateities sandorių, kokiomis proporcijomis tą daryti, kaip dažnai perbalansuoti portfelį, plius galima pradėti investuoti nuo daug mažesnių sumų, nei perkant tarkime aukso monetas arba konkrečios žaliavos ateities sandorius ir pan.

Ar visi žaliavų indeksai yra vienodi?

Taigi, jau žinome, kad pats paprasčiausias ir daugumai investuotojų pats priimtiniausias investavimo į žaliavas būdas – investavimas į tam tikrą žaliavų indeksą siekiančius atkartoti investicinius fondus, kurie investuoja į žaliavų ateities sandorius.

Todėl toliau pateiksime kelis plačiausiai naudojamus žaliavų indeksus bei palyginsime jų sudėtį atsižvelgiant į skirtingus žaliavų sektorius. Dažniausiai kalbant apie investavimą į žaliavas yra minimi šie du žaliavų indeksai: Thomson Reuters/Jefferies CRB Index (CRB) arba Goldman Sachs Commodity Index (GSCI), tačiau be jų dar galima sutikti ir Deutsche Bank Liquid Commodity Index (DBLCI) arba Rogers International Commodity Index (RICI).

Visų pirma jie visi panašūs tuo, kad investuoja į visus keturis pagrindinius žaliavų sektorius: energetikos, agrokultūrų, industrinių bei tauriųjų metalų. Tačiau skiriasi jų sudarymo metodikos, o tai reiškia, kad galiausiai skiriasi ir minėtų sektorių svoriai.

Tarkime CRB indeksą sudaro 19 skirtingų žaliavų ir visų svoriai yra lygūs, dėl to šiame indekse didesnis svoris tenka agrokultūrų sektoriui. GSCI indeksą sudaro 28 žaliavos, o kadangi svoriai paskirstyti pagal pasaulinę gamybą, tai labai didelis svoris tenka energetikos sektoriui. Na o pavyzdžiui DBLCI ir RICI indeksus sudarančių žaliavų svoriai yra paskirstomi pagal kiekvienos žaliavos pasaulinės prekybos apimtis.

Kai jau žinome, kuo skiriasi daugiausiai investuotojų sekami žaliavų indeksai, kyla kitas klausimas, kaip skiriasi jų grąža.

Per ganėtinai ilgą laikotarpį visų paminėtų žaliavų indeksų pokyčiai turėtų būti labai panašūs, na ir galbūt šiek tiek prastesnių rezultatų galima būtų tikėtis iš tų indeksų, kurių sudėtyje yra didesnė agrokultūrų dalis. Tačiau analizuojant trumpalaikes tendencijas galime pastebėti, kad visų žaliavų indeksų pokyčiai yra labai panašūs ir koreliacijos koeficientas tarp jų artimas 1.

Kokį žaliavų indeksą pasirinkti ilgalaikiam investavimui priklauso nuo kiekvieno požiūrio į skirtingas žaliavų grupes. Jei tarkime tikitės, kad energetikos žaliavos bus tas sektorius, kuriam ateityje seksis geriausiai, tokiu atveju reikėtų rinktis tą indeksą, kuriame didžiausią svorį sudaro būtent energetikos sektorius. Jei manoma, kad visgi agrokultūrų sektorius bus numeris vienas, tada reikėtų orientuotis būtent į tą indeksą, kurio sudėtyje yra daugiausiai agrokultūrų.

Na o jei visgi neturite noro prognozuoti ateities ir siekiate maksimalios investicijų diversifikacijos, tokiu atveju reikėtų rinktis tokį variantą, kuriame yra mažiausiai nukrypimų, t. y. ypač didelių arba ypač mažų vieno sektoriaus svorių.

Kokios grąžos galima tikėtis investuojant į žaliavas?

Pradėjus kalbėti apie investavimą į žaliavas kyla natūralus klausimas – kokios investicijų grąžos galima tikėtis investuojant į šią turto klasę? Ar ji turėtų būti artimesnė investicijų į akcijas grąžai (~10%), o gal reikėtų tikėtis grąžos, artimesnės obligacijoms (~5%)?

Į šį klausimą vienareikšmiško atsakymo pateikti neįmanoma, nes viskas priklauso nuo to, kokia investavimo forma yra pasirenkama.

Jei yra investuojama tik į fizines žaliavas, tokiu atveju yra logiška tikėtis ilgalaikei infliacijai prilygstančios investicijų grąžos. Kaip žinome, infliacija – tai prekių ir paslaugų kainų didėjimas, o jei auga infliacija, galime teigti, kad visų pirma brangsta tos žaliavos, kurių reikia galutiniams produktams pagaminti.

Išstudijavus ypač ilgo laikotarpio žaliavų kainas galima padaryti kaip tik tokią išvadą – ilgalaikiai žaliavų kainų pokyčiai yra artimi ilgalaikiam infliacijos tempui. Tarkime per pastarųjų 250 metų istoriją bendrinis žaliavų kainų indeksas, vertinant nominaliomis kainomis, sugeneravo maždaug 1% vidutinę metinę grąžą.

Analizuojant minėto laikotarpio žaliavų indekso kainų istoriją taip pat galima būtų išskirti du periodus: pirmasis būtų iki 1940 metų, na o antrasis nuo 1940 metų iki šių dienų. Pirmojo etapo metu žaliavų kainos kažkiek svyravo, tačiau galutinis jų pokytis buvo artimas 0%. Kaip nekeista, visą šį laikotarpį infliacijos taip pat praktiškai nebuvo. Tuo tarpu nuo 1940 metų vidutinis metinis žaliavų kainų prieaugis pasiekė maždaug 3.3%. Vėlgi, kaip bebūtų keista, per šį laikotarpį vidutinė metinė infliacija taip pat buvo artima 3%.

Taigi, žinodami šiuos faktus galime drąsiai daryti išvadą, kad investuojant į fizinių žaliavų krepšelį per ilgą laikotarpį galime tikėtis vidutinei infliacijai prilygstančios grąžos. Kadangi toks rezultatas tikrai nėra didelis, plius žaliavų kainų svyravimai yra ypač dideli, o tai reiškia kad ir rizika labai didelė, kyla kitas klausimas – ar iš viso verta į jas investuoti, nes laikant pinigus tarkime indėlyje arba trumpalaikėse obligacijose per ilgą laikotarpį galima tikėtis infliacijai prilygstančios arba net šiek tiek didesnės grąžos, tačiau su daug mažesne rizika.

3 pagrindiniai grąžos šaltiniai

Situacija šiek tiek pasikeičia, kai į žaliavas yra investuojama naudojant žaliavų ateities sandorius (angl. futures). Tokiu atveju galutinė investicijų į žaliavas grąža susideda iš pagrindinių 3 elementų: žaliavų kainų pokyčio, investavimo į valstybines obligacijas grąžos bei ateities kontrakto pratęsimo grąžos. Sudėjus šiuos 3 grąžos šaltinius gauname investicijų grąžą, kuri yra daug artimesnė ilgalaikei akcijų grąžai.

Vieno iš populiariausių žaliavų indeksų Goldman Sachs Commodity Index Total Return pastarųjų 40 metų vidutinė metinė investicijų grąža siekė maždaug 7%, o tai beveik 2 kartus viršijo vidutinį to laikotarpio infliacijos tempą.

Taigi, pastudijavus istoriją galime padaryti išvadą, kad į žaliavas labiau verta investuoti naudojant ateities sandorius. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad ilgalaikė grąža bus artimesnė kitų rizikingų turto klasių grąžai. Kitu atveju, t. y. investuojant į fizines žaliavas, prisiimamą ypač didelę riziką yra ganėtinai sunku pagrįsti sąlyginai mažu tikėtinu ilgalaikiu pelningumu, kuris turėtų būti artimas vidutinei infliacijai.

Investavimo į žaliavas privalumai

Jei investavimo į žaliavas tikėtina grąža yra mažesnė nei tarkime investuojant į akcijas, tačiau rizika yra panaši, ar yra tikslas dalį investicijų portfelio paskirti būtent šiai turto klasei? Šiuo atveju į pateiktą klausimą atsakyti galima labai konkrečiai – taip, na o siekiant pagrįsti tokį atsakymą galima būtų pateikti bent dvi esmines priežastis.

Visų pirma žaliavos yra ypač gera investicijų portfelio diversifikavimo priemonė. Dauguma investicijų valdytojų portfelį rekomenduoja paskirstyti tarp akcijų ir obligacijų, tačiau reikėtų nepamiršti, kad akcijoms geriausiai sekasi, kai ekonomika yra atsigavimo ar plėtros stadijoje, tuo tarpu obligacijoms geriausiai sekasi kai ekonomika yra lėtėjimo ar nuosmukio stadijoje, t. y. akcijų ir obligacijų portfelis yra labai geras pasirinkimas, kai ekonomika pergyvena normalius laikus.

Tačiau jei yra patiriama didelė infliacija, pinigų nuvertėjimas, geopolitiniai neramumai ir pan., tokiais atvejais dažniausiai nei viena iš paminėtų turto klasių teigiamų pokyčių nesugeneruos. Tuo tarpu dalį investicijų portfelio paskyrus žaliavoms bei susiklosčius nestandartinėms ekonominėms situacijoms galima tikėtis, kad žaliavų dalis sugeneruos teigiamus kainų pokyčius bei taip padės sumažinti neigiamus kainų  svyravimus.

Žaliavų neigiama koreliacija

Norint įsitikinti, ar žaliavos iš tiesų yra tokia gera investicijų portfelio diversifikavimo priemonė, reikėtų paskaičiuoti jų koreliaciją su kitomis turto klasėmis. Pastudijavus skirtingų laikotarpių žaliavų koreliacijos su akcijomis, obligacijomis ir netgi infliacija rodiklius galima pastebėti, kad žaliavos tiek su akcijomis, tiek ir su obligacijomis koreliuoja neigiamai, na o kaip tik neigiama koreliacija ir patvirtina tą faktą, kad žaliavos yra gera rizikos išskaidymo bei sumažinimo priemonė, nes tarkime akcijų ar obligacijų kainoms judant žemyn iš dalies galima tikėtis teigiamo žaliavų kainų pokyčio ir atvirkščiai.

Taip galima pastebėti ir kitą žaliavų privalumą – jos veikia kaip geriausia apsauga nuo infliacijos, o ypač nuo staigios ir ypač didelės infliacijos (prisiminkime, infliacija – tai kainų lygio didėjimas). Taigi, nors didelė infliacija ir nėra ypač dažnas bei ilgai trunkantis reiškinys, tačiau jei netolimoje ateityje yra tikimasi sulaukti staigaus kainų šuolio, jokia kita turto klasė taip gerai neapsaugos investicijų portfelio nuo galimų trumpalaikių nuostolių, kaip žaliavos.