Investavimas yra tarsi dalyvavimas loterijoje
Tam tikrais momentais, ypač kai finansų rinkose prasideda prastesni laikai, galima daug dažniau išgirsti tokius pasakymus, kaip: „Investavimas – tai tas pats kas lošimas kazino“ arba „Jau geriau įsigyti loterijos bilietą, nei investuoti“ ir pan. Tokie bei panašūs pasakymai gali suformuoti netinkamą požiūrį į finansų rinkas bei investavimą, kas ilguoju laikotarpiu gali labai brangiai kainuoti, todėl pasistengsime labai aiškiai išskirti šias dvi veiklas.
Investavimas prieš kazino
Visų pirma, lyginant investavimą su bet kokios formos lošimu reikėtų išskirti organizatorius bei žaidėjus. Organizatoriai, sudarydami sąlygas tokiai veiklai, už tai ima tam tikrą mokestį ir turbūt nereikia minėti, kas tą mokestį sumoka. Finansų rinkoje prie organizatorių galima būtų priskirti įvairius bankus, finansų maklerių įmones, akcijų ar kitokias biržas, valdytojus, teisininkus ir pan. Tuo tarpu lošimų pasaulyje stambiausi organizatoriai būtų kazino bei įvairiausių loterijų rengėjai. Kadangi jiems tai yra verslas, tai natūralu, kad jų pagrindinis tikslas yra pelno siekimas. Kalbant apie žaidėjus vienu atveju būtų priskiriami investuotojai, tuo tarpu kitu atveju – įvairaus plauko lošėjai.
Taigi, žvelgiant vien teoriškai, yra labai stiprus panašumas tarp investavimo ir lošimo, tačiau tarp šių veiklų taip pat yra vienas esminis skirtumas. Kaip jau žinome, finansų rinka ilguoju laikotarpiu sukuria tam tikrą pridėtinę vertę, ko pasėkoje auga bendrovių akcijų vertė arba uždirbtas pelnas yra išmokamas dividendų pavidalu, tuo tarpu azartiniai lošimai ilgalaikėje perspektyvoje pridėtinės vertės nesukuria, nes geriausiu atveju laimėti galima tik tiek, kiek bendrai pinigų suneša visi žaidėjai. Taigi, užsiimant viena ar kita veikla ilgą laikotarpį, daug didesnę sėkmės tikimybę turi žmogus, investuojantis pasaulinėse finansų rinkose, o ne lošiantis azartinius žaidimus.
Dar viena priežastis, kodėl dauguma nuostolius patyrusių investuotojų investavimą lygina su kazino, yra tai, kad būtent ten jie yra pralošę ne vieną eurą. Tačiau reikėtų paklausti, kodėl dauguma žmonių finansų rinkose nesugeba uždirbti pelno arba jų grąža yra nedidelė.
Atsakymas būtų labai paprastas. Iš vienos pusės dėl to, kad dauguma ieško „stebuklingų“ strategijų, investuoja labai aktyviai bei sumoka daug įvairiausių mokesčių. Visų antra, net jei ir yra investuojama pasyviau, dauguma investuotojų neturi aiškiai apibrėžtos bei individualiai priimtinos investavimo strategijos arba konkretaus plano minėtai strategijai įgyvendinti, na o jei visa tai yra, tai koją galiausiai pakiša disciplinos nebuvimas. Tai yra praktiškai tas pats, kaip eiti į kazino su linksma draugų kompanija, kai tikslas yra ne uždirbti pinigus, o tik linksmai praleisti laiką.
Išvada
Norint pasiekti gerus ilgalaikius investicijų rezultatus jokiu būdu negalima orientuotis į greitus trumpalaikius finansinius laimėjimus, kad ir kaip viliojančiai tai atrodytų. Siekiant, kad investavimas nebūtų panašus į padriką lošimą, reikia turėti aiškiai apibrėžtą investavimo strategiją, planą minėtai strategijai įgyvendinti bei disciplinuotai to plano laikytis.