Obligacijos

Esminės įžvalgos

• Obligacijos yra skolos vertybiniai popieriai, skirti pastovioms pajamoms ir portfelio stabilumui.
• Jos dažniausiai pasižymi mažesne rizika nei akcijos, tačiau ir mažesniu grąžos potencialu.
• Istorija rodo, kad obligacijos ypač svarbios rizikos valdymui ir ilgalaikio portfelio balansui.

Kas yra obligacijos?

Obligacija – tai skolos vertybinis popierius. Pirkdamas obligaciją investuotojas iš esmės skolina pinigus valstybei, savivaldybei ar įmonei, o mainais gauna reguliarias palūkanas ir pažadą grąžinti nominalią vertę nustatytu laiku.

Skirtingai nei akcijų atveju, obligacijų investuotojas netampa įmonės savininku. Jo grąža paprastai yra iš anksto apibrėžta, o pagrindinis tikslas – stabilumas, o ne spartus kapitalo augimas.

Kodėl obligacijos laikomos saugesnėmis už akcijas?

Obligacijų turėtojai turi pirmumo teisę į įmonės turtą bankroto atveju.

Dauguma obligacijų moka reguliarias palūkanas, nepriklausomai nuo rinkos nuotaikų. Valstybių obligacijos, ypač ekonomiškai stiprių šalių, istoriškai pasižymėjo itin maža nemokumo rizika, todėl jos tapo pagrindiniu konservatyvių investuotojų pasirinkimu.

Nuo ko priklauso obligacijų palūkanos?

Centriniai bankai – jei kelia bazines palūkanų normas, naujai leidžiamų obligacijų pajamingumas kyla, o anksčiau išleistų obligacijų kaina krinta. Tai viena svarbiausių obligacijų ypatumų – jų kainų priklausomybė nuo palūkanų normų. Kai palūkanos kyla, obligacijų kainos krenta, o kai palūkanos mažėja – obligacijų kainos kyla.

Emitento rizika – kuo rizikingesnė įmonė ar valstybė, tuo didesnes palūkanas ji turi pasiūlyti. Būtent dėl to kredito reitingai (pvz: AAA, BBB, „junk“) yra tokie svarbūs.

Obligacijos trukmė – ilgesnio laikotarpio obligacijos yra rizikingesnės, todėl paprastai siūlo didesnį pajamingumą.

Valstybinės ir įmonių obligacijos

Ne visos obligacijos vienodos. Valstybinės obligacijos paprastai laikomos saugesnėmis, tačiau jų pajamingumas dažniausiai yra mažesnis. Įmonių obligacijos siūlo didesnes palūkanas, tačiau kartu turi ir didesnę nemokumo riziką. Bet ir valstybinės obligacijos gali skirtis.

Pavyzdžiui 1 metų Vokietijos obligacija gali mokėti ~2%. Tuo tarpu 10 metų Turkijos įmonės obligacija gali mokėti 12–18%, bet rizika bus žymiai didesnė. Investuotojui svarbu suprasti, kad didesnis pajamingumas dažniausiai reiškia didesnę riziką, net jei obligacija formaliai atrodo „saugi“.

Istorinis pavyzdys: kai obligacijos nuvilia lūkesčius

Ilgą laiką obligacijos buvo laikomos beveik be rizikos investicija. Tačiau pastarasis dešimtmetis parodė, kad net ir ši turto klasė gali patirti sudėtingų laikotarpių. Žemų palūkanų aplinkoje investuotojai priprato prie stabilumo, o staigus palūkanų kilimas šį požiūrį pakoregavo.

Tai ypač aiškiai pasimatė 2022 m., kai spartus palūkanų normų kilimas lėmė reikšmingus obligacijų kainų nuosmukius. Daugeliui investuotojų tai buvo priminimas, kad net ir „saugios“ priemonės gali patirti laikinų nuostolių. Tie, kurie obligacijas laikė kaip portfelio dalį, o ne kaip vienintelę investiciją, šiuos svyravimus išgyveno gerokai ramiau.

Obligacijos portfelyje

Obligacijos dažniausiai naudojamos ne siekiant maksimalios grąžos, o stabilizuojant portfelį. Jos gali sumažinti bendrus svyravimus, suteikti prognozuojamas pajamas ir padėti investuotojui išlikti disciplinuotam rinkos kritimo metu.

Ilgalaikėje strategijoje obligacijos dažnai veikia kaip atsvara rizikingesnėms investicijoms, ypač artėjant prie finansinių tikslų ar pensijos.

Prieš įsigydamas obligacijas investuotojas paprastai turi įvertinti:

• emitento riziką,
• obligacijos trukmę,
• valiutą,
• pajamingumą iki išpirkimo (yield to maturity) – apima viską: kuponą ir kainos pokytį iki išpirkimo. Tai pagrindinis rodiklis vertinant, kiek realiai uždirbsime.

Kaip investuoti į obligacijas?

Daugeliui investuotojų patogiausias būdas investuoti į obligacijas yra per ETF fondus. Jie leidžia pasiekti plačią diversifikaciją, sumažinti pavienių emitentų riziką ir išvengti sudėtingo individualių obligacijų pasirinkimo.

Svarbu suprasti, kad obligacijų ETF taip pat reaguoja į palūkanų normų pokyčius, todėl trumpuoju laikotarpiu jų vertė gali svyruoti.

Kada verta didinti obligacijų dalį portfelyje?

Dažniausiai – kai palūkanų normos yra aukštos, nes tikėtina, kad vėliau jos mažės, o obligacijų kainos kils. Ir atvirkščiai, kai palūkanos žemos, obligacijų kainos būna aukštos, todėl ilgalaikė grąža – prastesnė.

Obligacijos skirstomos pagal:

1. Šalį

• Išsivysčiusių šalių obligacijos – saugesnės, mažesnis pajamingumas.
• Besivystančių šalių obligacijos – rizikingesnės, didesnis pajamingumas.

2. Emitentą

• Valstybinės obligacijos – saugesnės.
• Įmonių obligacijos – rizikingesnės, bet gali siūlyti didesnę grąžą.

3. Trukmę

• Trumpalaikės (iki 1 metų) – priskiriamos pinigų rinkai, maža rizika.
• Vidutinės trukmės (1–10 metų) – vidutinė rizika.
• Ilgalaikės (10–30+ metų) – jautriausios palūkanų pokyčiams.

Apibendrinimas

Obligacijos yra svarbi ilgalaikio portfelio dalis, padedanti subalansuoti riziką ir suteikti stabilumo. Nors jos nesiūlo didžiausios grąžos, jų vaidmuo investavimo strategijoje dažnai tampa ypač reikšmingas sudėtingais rinkos laikotarpiais.